Obuoliai

Atrodo, apie obuolius jau žinome viską. Juose daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir t.t. Anglai sako: „Suvalgyk kasdien po obuolį ir tau nereiks gydytojų“. Mokslininkai apskaičiavo, kad per metus turėtume suvalgyti po 48 kg obuolių, o 100 g šių vaisių pagal antioksidantinį poveikį prilygsta 1500 miligramams vitamino C.Stebuklingi obuoliai

Senovėje laužo pelenuose iškeptų obuolių žiniuoniai duodavo persišaldžiusiesiems, o tarkuotais ir su riebalais sumaišytais gydydavo lūpų ir maitinančių motinų spenelių įtrūkimus.

Ne taip seniai įrodyta, kad obuoliai padeda išvengti daugelio ligų. Jie ypač naudingi rūkaliams. Anglų mokslininkai ištyrė, kad kasdien valgančiųjų obuolius plaučiai savo darbą atlieka geriau nei nevalgančiųjų. Toks šių vaisių poveikis gali būti paaiškintas dideliu juose esančių antioksidantų kiekiu: plaučiai apsaugomi nuo tabako dūmų ir kitų žalingų medžiagų, esančių įkvepiamame ore.

Kad organizmas greičiau pasisavintų obuolių naudingąsias medžiagas, juos geriausia valgyti trintus.

Norintiesiems sulieknėti rekomenduojama kartą per savaitę paskelbti sau iškrovos dieną ir maitintis tik obuoliais. 1,5 kg per dieną jų suvalgyti (ir nieko negerti) patartina tiems, kieno padidėjęs kraujospūdis.

Dovanoja grožį

Obuoliai – ne tik sveikatos, bet ir grožio šaltinis. Juose gausu organizmui būtinų mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, kalcio, magnio, natrio, geležies) ir vitaminų (C, E, karotino, B1, B2, B6, PP, folinės rūgšties), taigi gražėja plaukai ir oda.

Trintų obuolių kaukė puikiai drėkina sausą odą, tik prieš tai ją reikia patepti bet kokiu aliejumi. O jei veido oda normali, trintą obuolį sumaišykite su 1 arbatiniu šaukšteliu grietinės arba aliejaus ir šaukšteliu krakmolo, šią masę užtepkite ant veido, o po 20 min. nuplaukite šiltu vandeniu. Riebią odą galima pamaitinti kauke iš piene išvirto susmulkinto obuolio (reikės 2 šaukštų) ir kiaušinio baltymo. Po 20 min. reikės nusiprausti.

Sausa oda atrodys gražesnė, jei sumaišysite smulkia trintuve sutarkuotą obuolį, 1 šaukštelį medaus ir šaukštą kavamale sumaltų avižinių dribsnių ir šį mišinį 20 min. palaikysite ant veido, paskui nusiprauskite. Strazdanos taps šviesesnės ir beveik nepastebimos, jei pasidarysite kaukę iš obuolių ir krienų (imti po vienodą kiekį). Ją laikyti reikės 15 min.

Suskirdusią rankų odą 2-3 minutes energingai masažuokite nulupto obuolio skiltele, paskui rankas nusiplaukite ir patepkite kremu. Suskilinėjusias lūpas atgaivins tarkuoto obuolio ir sviesto mišinys.

OBUOLYS

Obelis yra viena iš seniausių kultūrų, kurios vaisiai laikomi sveikatos ir jaunystės eliksyru.Matyt, todėl, kad juose yra gana daug įvairiausių angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės, krakmolo ir kt.), organinių rūgščių (obuolių, citrinų, gintaro, salicilo ir kt.). Be to, obuoliuose randama beveik visų vitaminų, kurių kiekis priklauso nuo obels rūšies. Iš mineralinių medžiagų obuoliuose daugiausia kalio, kalcio, magnio ir geležies.Obuolių žievelėse yra flavonoidų, eterinių aliejų ir nemažai vitaminų, o sėklose randama riebiojo aliejaus, glikozido amigdalino ir jodo.Obels lapuose yra B grupės vitaminų, vitamino C, karotino, kalio, kalcio, magnio, fosforo, vario, baltymo, katechinų, organinių rūgščių, flavonoidų, eterinio aliejaus, fitoncidų, amigdalino. Gydomosios savybės priklauso nuo obuolių rūšies. Nustatyta, kad fitoncidų gausa pasižymi aromatingieji obuoliai, fenolių ir rauginių medžiagų daugiau turi aitroko skonio vaisiai, vitamino PP daugiausia yra tuose, kurie perpjauti greičiau paruduoja, o karotino - turinčiuose geltoną žievelę. Obuoliai valgomi švieži, virti, marinuoti, džiovinti, mirkyti. Iš jų verdami kompotai, tyrės, gaminami marmeladai, saldainiai, sultys, gira ir kitokie gėrimai. Obuolių arba jų tyrių dedama į įvairius kepinius, pyragus. Iš jų gaminami desertai, jų dedama į daržovių salotas, varškės, makaronų, kiaušinių, mėsos patiekalus.Gydomosios savybėsObuoliai naikina bakterijas, skatina prakaitavimą ir tulžies bei šlapimo išsiskyrimą, detoksikuoja organizmą, stimuliuoja kraujodarą, palengvina atsikosėjimą, pagreitina žaizdų gijimą, mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja medžiagų apykaitą ir rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, gerina kraujagyslių pralaidumą, palankiai veikia žarnyną ir smegenis, stiprina organizmą, saugo nuo skydliaukės ligų, akmenligės.Obuoliai rekomenduojami sergant: mažakraujyste, avitaminoze, ateroskleroze, hipertenzija, širdies, inkstų, šlapimo pūslės, kepenų, odos ligomis, poliartritu, reumatu, osteochondroze, bronchitu, neuroze, cukriniu diabetu, dizenterija, žarnyno uždegimu, kolitu, užkietėjus viduriams, nutukus, pasunkėjus kvėpavimui ir kamuojant sausam kosuliui, norint išvengti inkstų akmenligės ir podagros. Rūgštaus skonio obuoliai (pavyzdžiui, antaniniai) labiau rekomenduojami sergant cukriniu diabetu, nutukus, sumažėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, o saldesni - sergant širdies bei kraujagyslių sistemos, inkstų, kepenų ligomis ir podagra.Norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama kasdien suvalgyti bent po 2-3 bet kokios rūšies obuolius.Obels lapų antpilas mažina karščiavimą, padeda gydyti avitaminozę, poliartritą, reumatą, podagrą. Kasdien valgomi obuoliai saugo nuo minėtų ligų ir valo organizmą. Padeda pasišalinti ne tik kenksmingiems mikroorganizmų veiklos produktams - toksinams, bet ir gyvsidabrio, švino, stroncio, kobalto, nikelio druskoms. Su kenksmingu radiacijos poveikiu organizmui padeda kovoti medžiagos, kurių daugiausia yra ne visiškai sunokusiuose ir keptuose obuoliuose, ypač antaniniuose, bananiniuose. Žalių obuolių fitoncidai naikina dizenterijos sukėlėjus, auksinį stafilokoką, gripo A virusus. Šie vaisiai valo burnos ertmę ir stiprina dantenas. Žali, kepti ir virti obuoliai rekomenduojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas nuo tinimų, sąlygojamų širdies bei kraujagyslių sistemos ir inkstų ligų.

GROŽIS ARBATOS PUODELYJE

Kinai ir japonai jau seniai žino, kiek daug mūsų grožiui ir sveikatai gali suteikti paprasčiausias arbatmedžio lapelis. Matyt todėl Tolimųjų Rytų moterys visada galėjo pasigirti švelnia kaip persikas oda. Vakarų Europos mokslininkai vos prieš keletą metų
susidomėjo arbata ir jos naudingomis savybėmis. Tyrimais buvo įrodyta, kad arbata mažina spaudimą ir cholesterolio kiekį, apsaugo dantis nuo karieso. Tose pasaulio šalyse, kur geriama daug arbatos, žmonės beveik neserga odos vėžiu, nors beveik ištisus metus ten šviečia saulė ir siunčia ypač kenksmingus UV spindulius. Žalia, juoda ar spalvota? Šiuolaikinėje kosmetikos pramonėje plačiai naudojama juodoji ir žalioji arbata. Jos įeina į daugelio antibakterinių kremų sudėtį. Tokie kremai mažina uždegiminius procesus ir ramina sudirgusią odą. Ypač “arbatiniai” kremai tinka alergiškiems žmonėms. Žalioji arbata rečiau naudojama kosmetikos srityje, kadangi, pasak prekybininkų, nuo arbatos žaliai nusidažiusi kosmetikos priemonė neretai atbaido pirkėjus žalia spalva. Japonai gi mano atvirkščiai – žalia spalva jiems yra viena iš gražiausių, o kremai, kurių sudėtyje yra žaliosios arbatos, šioje šalyje itin populiarūs. Įdomu ir tai, kad žalioji bei juodoji arbata - tai vienas ir tas pats augalas. Juodoji arbata, nurinkta nuo arbatmedžio, susmulkinama, džiovinama, ir bedžiūdama įgauna tamsią (neretai ir juodą) spalvą. Žalioji arbata yra apdorojama garais. Todėl išsaugoma jos natūrali spalva ir gydomosios savybės. Žalioji arbata apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų, kurie sukelia odos vėžį, švelnina saulės spindulių poveikį odai, stiprina sveikatą. Ne veltui kosmetikos gamintojai žaliąją arbatą naudoja gamindami apsauginius kremus nuo UV spindulių.

NAUJOVĖS XXI a. MITYBOJE

XXI a. žymiausi mitybos specialistai didžiausią dėmesį skyrė energetinei maisto produktų vertei, t.y. kaloringumui. Kiti maistinės vertės rodikliai, kaip maistinių medžiagų pasisavinimas, biologinė produktų vertė, kokybiškumas nebuvo akcentuojami. Dabar į pirmą vietą iškyla biologinė produktų vertė, pasisavinimas bei kokybiškumas.Biologinę vertę sudaro veikliųjų medžiagų buvimas maisto produktuose, be kurių neįmanomas normalus virškinimas ir pasisavinimas. Veikliosios medžiagos – tai vitaminai, makro ir mikro elementai, fermentai, natūralūs antioksidantai ir kt. medžiagos. Pirmoji mitybos funkcija yra maisto produktų gebėjimas tenkinti organizmo poreikius kiekvieną dieną palaikant normalią sveikatos būklę. Tie dalykai visiems yra žinomi.
Naujovė mityboje yra tai, kad dabar atkreipiamas dėmesys ir į kitas mitybos funkcijas, būtent: antroji mitybos funkcija yra ta, kad su maistu mes turime gauti medžiagų, kurios šalintų iš organizmo virškinimo metu atsiradusius teršalus. Šalinimo procesą turi atlikti maiste esančios balastinės, skaidulinės medžiagos – žalių vaisių ir daržovių celiuliozė, sėlenos, rupaus malimo miltai, kruopos. Naujovė yra ir trečioji mitybos funkcija – tai apsauginė. Reikia vartoti tokį maistą, kuriame yra medžiagų, saugančių organizmą nuo radiacijos, patogeninių mikrobų ir virusų. Nuo radiacijos saugo antioksidantų turintys produktai – žalia arbata, gilių kava ir kt. Nuo virusų ir bakterijų mus saugo pelyno, kmynų, imbiero, kiaulpienių arbatos. Naujovė mityboje yra tai, kad maisto pramonėje pradėti naudoti modifikuoti augalai, kaip soja, kukurūzai, rapsas, bulvės, cukriniai runkeliai ir t.t. JAV į maisto produktų sudėtį įeina 60 procentų modifikuotų augalų. Naujovė mityboje yra tai, kad į maisto produktus yra dedamos kenksmingos medžiagos, kurių indeksas žymimas raide E. Tai sintetiniai dažikliai, saldikliai, konservantai, tirštintojai, stabilizatoriai, emulgatoriai, aromatizatoriai, antibiotikai ir taip toliau. Toks maistas negali užtikrinti sveikatos, o tik sukelia įvairias ligas.

7

Kaip ilgai ir sveikai gyventi

Sveikas stuburas. Kodėl sveika miegoti ant kieto čiužinio . Ir nesveika ant minkšto? Kodėl naudinga miegoti ant Kietos pagalvės? Profilaktika yra geriausia priemonė išvengti. Rūpesčių su stuburu. Gyvenimas yra judėjimas. Vaikščiojimas basam. Kvėpavimas. Kvėpavimas, rūkymas ir senėjimas. Tinkamas kvėpavimas padeda. Atsikratyti antsvorio. Vanduo: nuodai arba vaistai. Vanduo, kurį geriame. Vanduo, kurį turime gerti. Sveikas virškinimas. Kartu ar atskirai? Baltymų vartojimo taisyklės. Angliavandenių vartojimo taisyklės. Riebalų vartojimo taisyklės. Kaip vartoti vaisius? Valgio skonis. Kaip reikia valgyti? Organizmo valymas. Organizmo valymo būdai. Mokėjimas laimingai gyventi. Psichika. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Vitaminų aprašymas

Vitminai - tai organines medziagos, nedideliais kiekeis butinos medziagu apykaitai. Ju organizmas pasigaminti negali. Dauguma vitaminu yra dalis kofermentu, kurie reiksmingi fermentu veikloje. Vitaminai skirstomi i tirpius riebaluose (a,d,e,k) ir vandenyje (b grupes(visi), c,h,p,pp).A - butinas regejimui, odai ir gleivinesms, kaulu ir dantu formavimuisi, nervu sistemos veiklai, infekciniu ligu profilaktikai.B1 - svarbus angliavandeniu apykaitai, nervusistemos veiklai, gerina apetita, sirdiesraumenu darba.B2 - gerina medziagu apykaita, butina baltymu sintezei, kaulu ciulpu funkcijai, regejimui.B3 - dalyvauje energijos apykaitoje.B6 - svarbus amino rugsciu apykaitai, galvos smegenu veiklai, dalyvauja Na ir P apykaitoje, skatina kraujo gamyba, stiprina imuniteta.B12 - svarbus eritrocitu gamybai, kraujo kresejimui, kepenu funkcijoms, cholesterio apykaitai.C - gerina medziagu apykaita, reiksmingas baltymu sintezes procesams.D - reiksmingas Ca ir P apykaitai, nuo jo priklauso kaulu ir dantu sveikata.E - butinas vaisiaus isnesiojimui, eritrocitams susidaryti.Folio rugstis - reikalingas raudonuju kraujo kuneliu, DNR ir RNR susidaryme.H - dalyvauje angliavandeniu apykaitoje.K - dalyvauje kraujo kresejime, medziagu apykaitoje, kauliniam audinyje.Mineralines medziagos - tai mikroelementai.Jie taip pat kaip ir vitaminai butini musu organizmui.Ca - pagrindine kaulu ir dantu sudedamoji dalis, reiksmiga nervu, raumenu, sirdies darbui, butinos kraujo kresejimui.Fe - hemoglobino sudetine dalis, butina aprupinant audinius deguonimi.Na - reikalingas lasteliu osmosiniam slegiui palaikyti, itakoje vandens balansa organizme, pH, stimuliuoja nervu sistema.F - ieina i kaulu sudeti ir audinius, skyscius, nervini audini. Svarvus energijos gamyboje ir fermentu veikloje.Mg - reguliuoja nervinio signalo skildima.

Sveika gyvensena

Sveikata formuojasi ir auga nuo gyvybės užsimezgimo ir žmogui būtina per visą jo gyvenimą.
Lietuvos vaikų sveikatos analizė rodo, kad problemų yra daug. Plačiai paplitęs dantų ėduonis, kaulų ir raumenų sistemos, regos aštrumo sutrikimai, daugėja psichikos susirgimų. Vidutiniškai kas antras moksleivis turi nors vieną, o kas penktas, šeštas – du sveikatos rizikos veiksnius (1997, Zaborskis).
Vaikų sveikatą lemia daug priežasčių. Kaip nurodo Pasaulinė sveikatos organizacija, 49-53% ją lemia žmogaus gyvenimo būdas. Taigi sveiko gyvenimo būdo formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė.
Augantis žmogus imlus ir lengvai pažeidžiamas. Todėl vaikui reikia žinių, gerų pavyzdžių ir įgūdžių, kad sugebėtų įvertinti negatyvius reiškinius, išsiugdytų teigiamas nuostatas, pajustų atsakomybę dėl savo ir kitų sveikatos. Todėl pedagogo vaidmuo formuojant sveikatos įgūdžius yra ypač reikšmingas.
Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų 1996 metų birželio mėn. 27 d. kolegijos nutarimas įpareigojo toliau plėtoti tarptautinį projektą „Sveika mokykla” ir kurti nacionalinį vaikų sveikatą stiprinančių institucijų tinklą. Sėkmingam jo darbui būtinas pedagogų ir ugdymo institucijų vadovų tinkamas pasirengimas. Apie pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų vientisą ir nuoseklią sveikatos ugdymo sistemą buvo kalbama ir I nacionalinėje konferencijoje „Sveikatos stiprinimas ir ugdymas šiandien: problemos ir perspektyvos”, vykusioje 1997 m. spalio mėn. 17-18 dienomis Šiauliuose.
Tačiau kvalifikacijos tobulinimo institucijos dar neturi vaikų ir jaunimo sveikatos ugdymo sistemos. Pedagogai stokoja žinių sveikatos ugdymo klausimais ir nėra tam pasirengę; neturi sveikatos ir saugios gyvensenos nuostatų: nesilaiko darbo ir poilsio, ramybės ir aktyvumo ritmo, nepropaguoja saikingo ir sveiko gyvenimo būdo ir nerodo pavyzdžio savo auklėtiniams. Be to, pedagogai dar nepakankamai susipažinę su naujausiais sveikatos ugdymo programos įgyvendinimo būdais, kurie betarpiškai ir žaismingai padeda vaikams perimti žinias apie sveikatą.
Šis projektas turėtų paskatinti pedagogus kelti savo kompetenciją sveikos gyvensenos klausimais, kad kvalifikacijos renginiuose įgytas žinias sėkmingai panaudotų savo darbe.

Rūkymas

Tabakas iš Amerikos į Europą buvo atvežtas Kolumbo prieš 500 metų. Rūkymas per 16-tą šimtmetį išplito visame pasaulyje. Ilgą laiką niekas negalvojo ir nesuprato, kad tabakas kenkia sveikatai. Tik 19-to amžiaus antroje pusėje pradėta kalbėti, kad rūkymas žalingas žmogaus sveikatai. Dabar Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekspertai vieningai teigia: “Rūkymas yra svarbiausias pavojus žmogaus sveikatai, kuris gali būti pašalintas”.

Kuo pavojingos šviežiai spaustos sultys?

Dauguma mano, kad šviežiai spaustų sulčių galima gerti kiek nori ir kad jos yra tik naudingos. Tačiau yra nevisai taip. Tos pačios sultys vieniems padeda, o kai kuriems gali ir pakenkti.
Gydomųjų sulčių savybių nereikėtų pervertinti. Juk tai pirmiausia maisto produktas. Jos gydo ne taip stipriai kaip vaistai. Griebusis sulčių terapijos, neįmanoma susidoroti su liga – jūs tik sustiprinsite organizmą.
Būkite atidūs
Sergant kai kuriomis ligomis, šviežiai spaustų sulčių negalima gerti. Taigi sergant opalige, paūmėjus gastritui ir pankreatitui negalima gerti rūgščių sulčių: citrinų, apelsinų, obuolių, serbentų, spanguolių. Jose daug organinių junginių, kurie padidina skrandžio sulčių rūgštingumą, gali sukelti rėmens graužimą ir skausmo priepuolį.
Vynuogių sulčių turėtų atsisakyti nutukę ir cukriniu diabetu sergantys žmonės. Jose labai daug gliukozės ir kalorijų. Vynuogių sulčių gėrimais neturėtų žavėtis ir sergantieji dirgliosios žarnos sindromu.
Atsiminkite, kad dauguma šviežiai spaustų sulčių laisvina vidurius. Todėl žmonėms, linkusiems į viduriavimą, rekomenduojama sultis skiesti vandeniu ir gerti po nedaug.
Kad iš šviežiai spaustų sulčių gautumėte naudingų medžiagų ir vitaminų, visiškai nereikia jas gerti litrais, kaip rekomenduoja kai kurie „gydytojai“. Tokie eksperimentai organizmui gali tik pakenkti.
Protinga norma – nuo kelių stalinių šaukštų iki trijų stiklinių per dieną (tai priklauso nuo sulčių rūšies).

Kasdieninis vitamino C vartojimas gelbsti nuo raukšlių.

Kasdieninis vitamino C vartojimas gelbsti nuo raukšlių

Kasdieninis produktų vartojimas, kurie turtingi vitaminu C, apsaugo nuo odos senėjimo.
Britų mokslininkai susiejo vitamino C vartojimą ir odos senėjimą. Jie ištyrė 4025 moterų, kurių amžius nuo 40 iki 74 metų.
Pasirodo, kad moterys, kurios reguliariai maitinasi produktais, gausiais vitamino C, turi mažiau raukšlių, nei tos, kurių racione labai mažas kiekis šių vitaminų .
Mokslininkai patvirtino, kad reguliarus vitamino C vartojimas ne tik puiki prevencija prieš raukšlių atsiradimą, bet ir lygina veido ovalą bei naikina odos sausėjimą

Ilgiausiai virškinami vaisiai ir daržovės

Kad sveikai maitintumėtės, reikia žinoti ne tik maisto kalorijų kiekį, bet ir laiką, kurio reikia suvirškinti vieną ar kitą produktą, kad be reikalo neužkrauti skrandžio pvz. užkandant pertraukėlės metu tarp pietų ir vakarienės. Greitai ir lengvai virškinami produktai žmogui suteikia greitą energiją, ilgai virškinami - ilgą sotumo pojūtį. Viskas, kas neįtraukta į žemiau esantį sąrašą virškinama dar ilgiau.

1 val. 15 min.
Petražolė
1 val 30 min.
Citrina, jūrų kopūstai
1 val 45 min
Avokadas, vynuogės, mango, alyvuogės, avietės
2 val.
Mėlynės, vyšnios arba trešnės, greipfrutai, apelsinai, razinos, kokoso pienas, artišokai, česnakas, bulvės, pomidorai, rudi ryžiai
2 val 15 min
Šviežios figos, kriaušės, ananasas, braškės, šparagai, morkos, kopūstas, salotos (žaliosios)
2 val. 30 min.
Džiovintos figos, agrastai, šviežias persikas, migdolai, žali svogūno laiškai, grybai, pupelės, balti ryžiai, basmati ryžiai.
2 val 45 min
Švieži obuoliai, švieži abrikosai, serbentai, džiovinti vaisiai (abrikosai, ananasai ir kt.), juodos slyvos, arbūzas, kaštonai, šviežias kokosas, kedro riešutai, burokėlis, agurotis,
3 val.
Laimas, džiovintos slyvos, graikiški riešutai, lazdynų riešutai, brokoliai, saldūs kukurūzai, cikorija, špinatas, kalafijoras, baltos pupelės, lęšiai, soja, kviečių daigai.
3 val 15 min
Spanguolės, melionai (ilgi, "torpedos" arba apvalūs, kaip riešutai), alyvuogių aliejus, granatas, anakardžio reišutai, sausas kokosas, salieras, agurkai, svogūnai, saldus žalias pipiras, moliūgas, ridikas, saldžios bulvės, ropė, runkelis, švieži žirniai, arachisas, sorų kruopos.
3 val 30 min
Sėmenų aliejus, baklažanai, garstyčios, sausi žirniai, sojos aliejus, rugiai.
3 val 45 min
Svarainiai, churma, spalvotas kopūstas (raudonais galiukais), avižos, miežiai.
4 val
Briuselio kopūstas, krienas

Arbūzai

Senovės Rusijoje (ten arbūzų ragauta daug anksčiau, nei Lietuvoje, jie šią uogą žinojo jau IX a.) kurį laiką bažnyčia draudė valgyti šviežius arbūzus – juos buvo būtina apvirti arba pasūdyti.
Visa laimė, gyvename kitoje vietoje ir kitais laikais, taigi galime mėgautis saldžia arbūzine gaiva.
90 proc. arbūzo sudaro vanduo, organizmas jį lengvai pasisavina ir taip išsivalo nuo šlakų bei toksinų. Arbūzo minkštime gausu magnio, kalio, kalcio, fosforo, geležies bei organizmui vertingo cukraus – gliukozės, fruktozės, sacharozės.
Skirtingai, nei kiti maisto produktai, arbūzas virškinamas ne skrandyje, o žarnyne. Todėl sveikos mitybos šalininkai laikosi svarbios taisyklės – arbūzo negalima derinti su kitais produktais, nes ilgainiui tai gali baigtis skrandžio skausmu ir net gastritu.

Apelsinai

Apelsinai jau seniai tapo kasdien vartojamais vaisiais, jie yra malonaus skonio, puikiai žadina apetitą. Juose yra nemažai inozito, panašaus į vitaminus junginio, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, teigiamai veikia nervų sistemą. Šie vaisiai ne tik skanūs, kvapnūs, gražūs, gaivinantys, bet ir labai vertingi. Jų sudėtyje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, o į vitaminus panašios medžiagos bioflavonoidai – puikūs antioksidantai, saugantys žmogaus organizmą nuo žalingo kenksmingų medžiagų, laisvųjų radikalų poveikio, mažinantys ne tik aterosklerozės, bet ir vėžio atsiradimo riziką. Šių vaisių sudėtyje yra bakterijas naikinančių fitoncidų. Žiemą ir ankstyvą pavasarį – tai puikus natūralių vitaminų šaltinis, ir ne tik šie vaisiai, bet ir jų sultys bei sulčių kokteiliai, ypač biologiškai vertingi tie, kurie gaminami spaudžiant sultis iš šviežių vaisių.
Apelsinų minkštimas labai sultingas, jame daug pektininių ir dažančių medžiagų, bakterijas naikinančiu poveikiu pasižyminčių fitoncidų, mineralinių medžiagų. 100 gramų apelsinų yra 214 mg kalio, 44 mg kalcio, 25 mg fosforo, 17 mg magnio. Apelsinų sudėtyje daug vitaminų C, B1, B2, provitamino A. Netgi vienas apelsinas gali patenkinti vitamino C paros poreikį. Ypač rekomenduotina valgyti apelsinų sergantiesiems ateroskleroze, hipertonine liga, kepenų ligomis, podagra, nutukimu, o taip pat šių ligų profilaktikai. Apelsinai tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kiekvienam iš mūsų patartina namuose nuolat turėti apelsinų, valgyti juos, o taip pat išsispausti natūralių sulčių. Apelsinams artimuose mandarinuose gausu pektininių medžiagų, vitaminų C, B1, B2, provitamino A, bioflavonoidų. Jie pasižymi puikiomis gaivinamosiomis savybėmis.

Džiovinti vaisiai valo organizmą

Džiovintuose abrikosuose ir persikuose gausu organizmui ypač naudingo kalio. Taip pat organinių rūgščių, vitaminų, karotino, fosforo, kalcio ir geležies. O išmirkyti džiovinti abrikosai (vartojant po 100-150 g per dieną) puikiai iš žarnyno išvalo šlakus, normalizuoja jo funkciją jei yra polinkis tiek į viduriavimą, tiek į užkietėjusius vidurius. Taip pat veikia ir džiovintos slyvos.
• Nori išvalyti organizmą ir sustiprinti imunitetą? Sumalk mėsmale 200 g džiovintų abrikosų, 200 g džiovintų slyvų, 100 g išgliaudytų graikinių riešutų. Įmaišyk 2 šaukštus medaus. Gautą mišinį laikyti šaldytuve, vartoti po 2 šaukštus ryte, vos prabudus, ir vakare, prieš einant miegoti. Jei vargina vidurių užkietėjimas, į šį mišinį gali įdėti dar 50 g kviečių sėlenų.

Obuoliai ir kriauses

Anglai tvirtina: „Suvalgyk per dieną po obuolį – nesirgsi“. Obuoliuose yra daug lengvai pasisavinamų angliavandenių – gliukozės ir fruktozės – energijos ir žvalumo šaltinio. Be to, jie turtingi įvairių organinių rūgščių, palankiai veikiančių virškinamąją sistemą.

Kriaušės, kaip ir obuoliai, taip pat vertingi vaisiai. Jose gausu taninų – medžiagų, saugančių nuo žarnyno infekcijų. Taninai kovoja su daugeliu mikrobų. Susirgus infekcine žarnyno liga, rekomenduojama vartoti trintas kriaušes su medumi. Jas vartoti reikia nevalgius ir užsigerti šviežia arbata.Viena vidutinio dydžio kriaušė turi 10 procentų vitamino C dienos normos.

Tad rekomenduojama yra valgyti kriausias ir obuolius .

Morka - tai grožio ir jaunystės paslaptis

Morka – tai skėtinių šeimos daržovė. Europoje morkos ilgai, net iki XII amžiaus buvo naudojamos, kaip arklių pašaras. Pirmi morkas, kaip valgomąsias, pradėjo naudoti italai. Jie valgė trintas morkas su aliejumi, actu ir druska. Morka – tai grožio ir jaunystės paslaptis. Morkoje yra vitamino C, B, D, E, mineralų, kalcio, geležies, magnio ir karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Virtos morkos turi daugiau vitaminų negu šviežios, net po mėnesio virta morka bus žymiai naudingesnė negu švieži. Morka – viena iš dažniausiai naudojamų daržovių pasaulyje. Ją galima naudoti gaminant užkandžius, karštus, šaltus patiekalus, sriubas ir net desertus. Jus ne tik skaniai pavalgysite ar užkasite, bet ir pagerinsite savo sveikatą, sustiprinsite imuninę sistemą ir pašalinsite toksinus, esančius organizme.

Medus - gamtos stebuklas

Medus – labai sudėtingas produktas. Medaus spalva, kvapas, konsistencija gydomosios savybės priklauso nuo to, iš kokių augalų jis yra surinktas. Dobilų, rapso medus buna baltas, pienių, liepų ir pievų medus – geltonas, lipčiaus bei viržių – tamsiai rudas. Medus turi daugiau nei 300 aktyvių biologinių vienetų: fruktozės (38 proc.), gliukozės (31 proc.), taip pat sacharozės, proteinų, mineralinių junginių, aromatinių medžiagų, obuolių, citrinų, vyno rūgščių. Meduje gausu mikro- ir makroelementų: Ca, Fe, P, S, K, Mg, Cu, Ge, taip pat vitaminų A, B, B2, B5, B6, K, C, E, PP, folio rūgšties. Medus stiprina, tonizuoja, ramina organizmą, saugo nuo infekcijų, radiacijos, uždegimų

Mokslininkų duomenimis bitės jau egzistavo 56 milijonus metų iki atsirandant pirmykščiam žmogui.Rašytiniuose Senovės Egipto šaltiniuose, parašytuose 3000 metų pireš mūsų erą, užsimenama apie gerai organizuotą bitininkystę. Kaip egiptiečiai vertino medų ir bites, biloja tai, kad faroonų simbolikoje, pradedant nuo pirmos dinastijos ir iki romėnų laikų vaizduojamos, maistingosios ir bitės.

Vitaminai

Vitaminai - ju didelė dalis negali pasigaminti organizme, bet jie vyrauja dugybėje produktų. Vitaminai skiriami i dvi grupes. Pirma grupė: A, D, E ir K. Antra grupė: C ir B. Kai kurių vitaminų yra tik žuvyje ir sūryje. Vitaminai seka cheminių reakcijų eigą organizme ir padeda skrandžiui įsisavinti maistą.

Mėlynės

Tai nedidukės, tamsios, savo išvaizda neišsiskiriančios uogos. Savo išore jos negali rungtyniauti su žemuogėmis, bet pagal savo gydomąsias savybes - drąsiai. Mėlynės pagal turimą mangano kiekį yra visų uogų čempionės. Mėlynės - nepakeičiamas vaistas sergant virškinamojo trakto ligomis, nes turi daug rauginių medžiagų. Sergant gerklės ir dantenų uždegimais veikia dezinfekuojamai. Šios uogos yra natūralus antibiotikas, be šalutinių poveikių. Jos stabdo kraujavimus, gerina regėjimą. Mokiniams ir suaugusiesiems, kurių darbas susijęs su dideliu regėjimo apkrovimu, mėlynių reikia valgyti ne tik vasarą, bet ir ištisus metus, ypač žiemą ir ankstyvą pavasarį. Juo labiau, kad mėlynėse yra natūralių konservantų, dėl to, uogos išsaugo savo savybes jas apdorojus. Turi mėlynės ir dar vieną puikią savybę. Jose yra daug mirtilino, kuris mažina cukraus kiekį kraujyje. Mėlynių lapuose yra daug neomirtilino, kurio cukrų mažinantis poveikis dar didesnis. Ligoniams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ar kuriems yra cukrinio diabeto rizikos faktorių, geriau vartoti uogų ir lapų mišinį. Labai gerai maišyti mėlynes su juodaisiais serbentais. Abiejų uogų sudėtyje yra antacianų - tai ypatinga medžiaga, suteikianti joms sodrią tamsią spalvą. Šių dviejų uogų mišinys yra geras širdies veiklos stimuliatorius.

Obuoliai

Obuoliuose yra B grupės vitaminų, vitaminų C ir P, karotino, daug pektino, apsaugančio skrandžio bei žarnyno gleivinę, nes pasižymi mikrobus naikinančiomis savybėmis. Pektinas šalina iš organizmo ir kai kurias žalingas medžiagas. Valgant daug obuolių neužkietėja viduriai, o malio ir tartaro rūgštys neleidžia virškinimo trakte daugintis bakterijoms. Obuoliuose yra daug kalio, būtino normaliai širdies veiklai (100 g obuolių yra 135 mg kalio), jie nekaloringi, 100 gramų obuolių tiekia vidutiniškai 53 kcal arba 220 kJ energijos. Daug vertingų medžiagų yra obuolio odelėje, todėl ją reikia suvartoti. Obuolių sultys puikiai malšina troškulį.

Vynuogės

Cheminės medžiagos proantocianidinai, kurių yra vynuogių sėklose, mažina saulės sukeliamo odos vėžio riziką, paskelbta praėjusį savaitgalį vykusiame kasmetiniame Amerikos Chemikų asociacijos suvažiavime Čikagoje.Vynuogės pripažintos vienu geriausių energijos šaltinių. Jų uogos puikiai valo organizmą, šalindamos iš jo nuodingas medžiagas. Gydomųjų ir stiprinamųjų savybių turi visos šios karališkos uogos dalys: ir šviežių uogų mikrodalelių ištraukos, ir kauliukų aliejus, ir vyno mielės, ir sultys, ir vynuogienojų žievės rauginės medžiagos, ir šakelių ekstraktas.Neseniai išaiškinta, kad vynuogės be kauliukų labai naudingos žmogui. Įvairiausių spalvų ir dydžio vynuogės be kauliukų darosi vis populiaresnės, nes jose daugiau minkštimo, be to, išvesta daug skirtingo skonio uogų. Šios uogos turi minkštus kauliukus, nes iš jų buvo pašalinta medžiaga, kuri, bręstant uogoms, skatina kauliukus kietėti. Atlikus naujausius vynuogių minkštimo bei jų kauliukų tyrimus paaiškėjo, kad stipriai veikiančių antialerginių medžiagų, kurių aptikta normaliuose vynuogių kauliukuose, yra ir minkštose sėklose. Daugiausia antialerginių substancijų polifenolių rasta baltųjų ir žaliųjų vynuogių kauliukuose. Šių medžiagų yra ir kai kuriuose daržovėse, uogose; daugiausia vyšniose ir spanguolėse, kai kurių medžių žievėje.

Apie vandens skirtumus

Ne visos vandens rūšys yra vienodos: vanduo yra natūralus arba pagamintas (apdorotas).
Natūralus mineralinis vanduo – išgaunamas iš giluminių žemės sluoksnių. Jame yra natūralių vertingų mikroelementų bei mineralų, tačiau nėra jokių priemaišų (išskyrus anglies dioksidą, tuo atveju, jei gaminamas gazuotas mineralinis vanduo). Teisiškai reglamentuojama, kad natūralaus mineralinio vandens negalima chemiškai apdoroti, todėl geriate jį tokį, kokį sukūrė gamta. Vietos, kuriose išgaunamas natūralus mineralinis vanduo, yra griežtai saugomos pagal nustatytas sanitarines apsaugos zonas, greta jų ribojama ūkinė ir pramoninė veikla.
Šaltinio vanduo – taip pat požeminis vanduo, tačiau jam nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip natūraliam mineraliniam vandeniui, jam nereikalingas oficialus pripažinimas.
Kitas buteliuose parduodamas geriamas vanduo (geriamasis, mineralizuotas, išvalytas bei distiliuotas) dažniausiai yra cheminiu ar kitokiu būdu apdorotas vanduo, t. y. pagamintas arba atskiestas. Jame esančios mineralinės medžiagos gali būti cheminės sudėties ir dirbtinai įmaišomos į vandenį.
Vandentiekio vanduo – dezinfekuojančiomis ar kitomis cheminėmis medžiagomis apdorotas vanduo, siekiant jį padaryti saugiu vartoti.

Žuvis ne tik šventinis patiekalas

Žuvies patiekalai mūsų šalyje niekada nebuvo itin populiarūs. Juos valgydavo tik tam tikromis progomis – Kūčių vakarą, gavėnios ir pasninko metu. Labai gaila, bet taip yra ir dabar! Žuvis yra labai maistinga, todėl ji bent 2 kartus per savaitę turėtų būti alternatyva mėsos patiekalams. Žuvies baltymai yra tokie pat vertingi kaip ir gyvulinės kilmės mėsos. Jų įsisavinimas siekia 97%! Žmonių valgymo įpročiai formuojasi nuo pat vaikystės ir vėliau gana sunku juos „perkoduoti“. Tačiau privalu žinoti, kad ant mūsų pietų stalų turėtų puikuotis ne vien silkės ar karpio patiekalai, bet ir visos jūrinės žuvys: lašiša, tunas, lydeka, menkė, ešerys ir kt. Žinoma, jos savo sudėtyje turi daugiau riebalų nei gėlavandenės žuvys, tačiau tai naudinga mūsų organizmui. Kodėl žuvys yra sveikesnės nei gyvulinės kilmės mėsa? Jos turi žymiai mažiau sočiųjų riebalų, kurie didina cholesterolio kiekį kraujyje. Jūrinių žuvų riebalai tai unikali ir neįkainojama polinesočiųjų riebalų rūgštis – omega 3, todėl valgyti žuvį būtina žmonėms, turintiems širdies negalavimų, susijųsių su arterijų susiaurėjmu, kraujagyslių ligomis. Pratindami nuo vaikystės vaikus valgyti žuvį, jūs įdėsite įnašą į jų sveikatą. Kaip priedus prie žuvies galima naudoti: alyvuogių aliejų, vyną, česnaką bei įvairių rūšių daržoves. Tokius patiekalus paskaninkite įvairiausiom žolelėm, prieskoniais.

Nuostabus žuvies patiekalas:

¨ Lašišos (0,5 kg),
¨ pomidorų (500 g).
¨ migdolų (100 g),
¨ džiovintų slyvų (100 g)
¨ aliejaus (keletas šaukštų),
¨ juodųjų pipirų,
¨ druskos, prieskonių.

Nuo lašišos nuimkite odą, supjaustykite gabalėliais, pabarstykite druska, prieskoniais, pipirais ir apkepkite aliejuje. Baikite kepti orkaitėje, palaistydami aliejumi. Riešutus bei slyvas pakepinkite keptuvėje su trupučiu aliejaus. Tuomet juos išgriebkite ir tame pačiame aliejuje kepkite pomidorus tol, kol jie visiškai išsileis. Įberkite druskos,prieskonių. Tyrę dar truputį patroškinkite, kad sutirštėtų. Žuvį dėkite į lėkštę, užpilkite padažo, apipabarstykite migdolais bei slyvomis.

Skanaus...

Imuninę sistemą stiprina augalai, turintys silicio

Pastebėta, kad augalai, kuriuose yra silicio junginių, skatina medžiagų apykaitą, stiprina nusilpusį jungiamąjį audinį bei didina viso organizmo atsparumą infekcijoms. Mūsų seneliai jais gydė tuberkuliozę - stiprino ligonio imuninę sistemą ir izoliuodavo tuberkuliozės židinį. Šie augalai taip pat teigiamai veikia ir raiščių bei sąnarių jungiamąjį audinį. Liaudies medicinoje žinoma daug augalų, turinčių nemažai silicio rūgšties. Pavyzdžiui, Azijos gyventojai iš bambuko stiebų ūglių gamina miltelius, kuriais gydo įvairias sąnarių ligas. Silicis - gyvybiškai svarbi maistingoji medžiaga; tai antras labiausiai paplitęs elementas po deguonies. Svarbiausia silicio funkcija - suteikti mūsų ląstelių membranoms formą. Silicis labai svarbus ir organizmui pasisavinant kalcį.

Mitybos specialistų nuomone, tinkamai maitinantis gaunama pakankamai silicio. Daugiausia šio elemento į organizmą patenka kartu su augaliniais maisto produktais - grūdais (ypač daug silicio yra sorose ir avižose), bulvėmis, burokėliais ir kitais šakniavaisiais. Gyvulių mėsoje daugiausia silicio yra vidaus organuose (plaučiuose ir blužnyje). Nemažai silicio yra ir daugelyje mineralinio vandens rūšių.

Greitas maistas

Greitasis maistas patogu: šast paruoštą produktą į mikrobangų krosnelę — ir po kelių akimirkų jau kemši į skrandį. Bet ar sveika?
Dėl greito šiuolaikinio gyvenimo ritmo ir laiko trūkumo vis daugiau dirbančių žmonių renkasi greitąjį maistą: dešrainius, picas, įvairias bandeles su priedais, kebabus, dešrainius. Patogu, nebrangu, bet nesveika. Greitasis maistas paprastai būna kaloringas, jame mažai naudingų medžiagų — mineralų, vitaminų, skaidulų, bet daug riebalų: kad žmogus greitai pajustų sotį. Bet tas greitai pasiekiamas sotumo jausmas taip pat greitai ir prarandamas. Maža to, kad stipriai rizikuojama priaugti svorio, — dar gresia širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, virškinimo sutrikimai, diabetas, net įvairių tipų vėžys. Liūdnos prognozės.
Sulaukę gausybės kritikos dėl siūlomo mažaverčio raciono, greitojo maisto restoranai į valgiaraščius įtraukė ir sveikesnio maisto, pavyzdžiui, įvairių salotų.

Kodėl traukia tam tikri maisto produktai?

Pastebėta, kad nervingus žmones kažkodėl labai traukia pieno produktai. O kaip paaiškinti ūmai apėmusį potraukį gurkštelėti alaus, suvalgyti bananą ar užkrimsti riešutų? Ne paprasčiausią norą užkąsti, o didelį didelį troškimą, kai, tarsi katinui iš animacinio filmuko, ima rodytis, jog „viena dešrelė išgelbėtų gyvybę“. Mokslininkai tvirtina, kad be priežasties neapima ypatingas noras suvalgyti vienokių ar kitokių produktų. Žmogui norisi tai riešutų, tai melionų, tai bananų todėl, kad jo organizme ūmai pristinga vienokių ar kitokių mikroelementų ar vitaminų.
Pavyzdžiui, kai trūksta kalio, dažnai apima noras suvalgyti bananą, nes jame šio mikroelemento išties daug. Kalio taip pat yra ir aluje – taigi gali apimti ir padidėjęs noras gurkštelėti šio gėrimo.
Kai ypač norisi sūrio – galima įtarti, jog organizme trūksta fosforo ir kalcio. Beje, šių mineralų taip pat gausu brokoliuose.
Alpstate, kaip norite obuolių? Vadinasi, organizmas išeikvojo kalcį, magnį, jodą, fosforą ir kalį.
Beprotiškai geidžiate riešutų? Tai signalas, kad jums trūksta baltymų, B grupės vitaminų ir riebalų. Beje, nustatyta, kad apimti streso žmonės yra linkę valgyti daugiau riešutų, nei įprastai – taip nutinka todėl, kad riešutuose yra nuo streso saugančių medžiagų.
Melionai – irgi ypač naudingas vaisius, kurio kartais labai užsinorima. Jame gausu kalio ir vitamino A. Ketvirtyje vidutinio meliono yra apie 3400 TV vitamino A. Taip pat jame gausu vitamino C, kalcio, magnio, fosforo, biotino.
Taigi tereikia įsiklausyti į savo organizmą – ir jis parodys, kaip maitintis sveikai bei pasirinkti kaip tik tai, ko jums labiausiai reikia.

Kasdien - po morką

Vitaminas A būtinas medžiagų apykaitai, organizmui augti, geram regėjimui. Dėl šio vitamino stokos oda tampa blyški, sausa, ji pleiskanoja, lūžinėja plaukai ir nagai. Be to, vitaminas A stiprina organizmo imuninę sistemą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad kasdien vartojant daug karotino (lotyniškai "carota" - morka. Tai augalinės kilmės provitaminas A) turinčių daržovių, sumažėja rizika susirgti vėžinėmis ligomis. 100 g morkų karotino yra 8-19 mg, o 100 g bulvių, kopūstų, burokėlių, ropių, ridikėlių, agurkų, aguročių jo yra nuo 0,01 iki 0,1 mg. Pagal karotino kiekį morką galima palyginti su raudona paprika. Be šių daržovių, karotino daug yra pomidoruose, svogūnų laiškuose, rūgštynėse, salotuose, erškėtuogėse, abrikosuose, šaltalankių, šermukšnių uogose, petražolėse.
Morkas būtina valgyti kasdien, ypač pavasarį ir vasaros pradžioje, nes karotino atsargos organizme per žiemą būna išsekusios. Dabar rudenį, kai šių daržovių gausu, būtų neatleistina jas pamiršti. Kaip karotinas bus pasisavintas, daug reikšmės turi, ar morkos bus supjaustytos, ar smulkiai sutarkuotos. Nustatyta, kad valgant pjaustytas, karotino gaunama tik 5 proc., o iš tarkuotų morkų organizmas jo pasisavina 20 proc. Todėl morkas reikia valgyti smulkiai sutarkuotas.
Karotiną organizmas geriau asimiliuoja kartu su riebalais, todėl geriau morkas valgyti pagardintas grietine, aliejumi, majonezu. Jei smulkiai sutarkuotos morkos bus užpiltos aliejumi arba grietine, arba majonezu, karotino bus pasisavinta iki 50 proc. Šias daržoves tarkuoti reikia prieš pat vartojimą, nes veikiamas šviesos karotinas suyra. Verdamų arba rauginamų produktų vitaminas A gerai išsilaiko, tačiau džiovinamų beveik nebelieka. Per žiemą laikomose morkose karotino beveik nesumažėja. Šio vitamino daugiausia yra morkų viduryje ir viršutinėje dalyje, o apatinėje dalyje ir šerdyje - 2-3 kartus mažiau. Daugiau karotino turi ryškesnės spalvos morkos, o šviesesnėse jo yra mažiau.

Cigaretės ir rūkymas

• Rūkymas yra nervinis įprotis. Daugelis rūkorių nervingi ir turi kuo nors nuraminti savo pakrikusius nervus. Nervų sistema tampa dirglesnė, jautresnė, blogėja atmintis.

• Dauguma paauglių, kurie suserga psichinėmis ligomis, rūkė.
• Linkstama į neurasteniją ir nemigą.
• Netenkama apetito, dažnai viduriuojama ar užkietėja viduriai.
• Nikotinas aktyvina skrandžio sulčių sekreciją - skrandžio opos.
• Veidas praranda skaistumą, oda elastingumą, sausėja, susiraukšlėja (ypač prie viršutinės lūpos ir aplink akis), atsiranda raukšlės, balsas šiurkštėja, pagelsta ar pajuosta dantys, jie greit genda, iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
• Greičiau sensta, keliais metais anksčiau prasideda lytinis vytimas, trikdo kiaušidžių funkcijas.
• Lyties organų ir krūtų vėžys.
• Pastebėta, kad tarp paauglių daugiausia rūkymusi domisi tie, kurie bent kiek atsilikę nuo bendraamžių, jaučiasi už juos menkesni, savo ,"nesėkmes" jie bando kompensuoti cigarete.
• 84,5% vyrų ir 78,5% moterų pradėjo rūkyti, norėdami pamėgdžioti, iš smalsumo.
• 15,6% moterų, norėdamos suliesėti.
• 3,5% moterų dėl asmeninės dramos, vienišumo.

Apklausus vaikinus:

• 60% atsakė, kad tas pats ar mergaitė rūko.

• 84% atsakė neigiamai, kad būtų rūkanti draugė, o kad žmona rūkytų, nei vienas vaikinas nenorėjo (užuojauta rūkančioms panelėms - neištekėsite, kol nemesite rūkyti).

Vaikinų požiūris į rūkančią merginą:

• -Kai kurios sako, kad rūkyti - madinga. Bet mados keičiasi. Nemadingą suknelę galima persiūti arba jos nenešioti. O ką daryti su rūkymo įpročiu, su pageltusiais dantimis ir papilkėjusia veido oda?
• -Daugelis mano, kad rūkanti mergaitė - ,"savas vaikinas". Argi malonu merginai tapti ,"vaikinu", nors ir ,"savu"!
• -Tegul sau rūko į sveikatą. Su tokia galiu vaikščioti, bet susituokti su tokia- atleiskite!
• -Visiems žinoma, kad gramas nikotino užmuša arklį. Žiūri į rūkančią mergaitę ir galvoji: o kiek ji turi arklio jėgų? O dar kalbama, kad tai silpnoji lytis!
• -Kalbiesi su mergaite, o nuo jos, atleiskite už grubumą, dvokia. Ir koks čia grožis!
• -Kartais mergaitės kalba, kad rūkančiai geriau apsiprasti tarp nepažįstamų. Sėdėk sau ir leisk dūmų kamuolius. Kokia paslaptinga nepažįstamoji! Gaila, kad tik dūmai ją padaro paslaptinga...
• -Jei aš atvirai tai pasakyčiau mergaitėms, jos mane išjuoktų. Betgi jos - būsimosios motinos, tad būtų labai gerai, jei jos pagalvotų apie savo ir būsimų vaikų sveikatą.
• -Kodėl negerbti rūkančios mergaitės, jei ji protinga? Kodėl nesielgti su ja draugiškai, jei ji duoda nusirašyti, visada padeda? O pamilti tokią - atleiskite! Aš manau kad nė vienas vaikinas nemato savo svajonėse mylimosios su cigarete lūpose!
• -Būčiau jų tėvas, iškarščiau su diržu kailį - ir viskas!
• -Aš pastebėjau, kad rūkančios merginos labai nervingos, piktos, greitai susierzina. Rūkant genda jų charakteris. O kam tokios patinka...?

Dažniausios kliūtys, su kuriomis susiduria paaugliai

• Žavėjimasis lieknumu. Pamirštama, kad mūsų amžiaus žmonės yra aukštesni ir atitinkamai daugiau sveria. Reikėtų valgyti tiek, kad kūno svoris būtų normalus, t. y. kūno masės indeksas (svoris kilogramais padalintas iš ūgio, pakelto kvadratu, metrais) būtų 18-25.
• Greito maisto pasirinkimo pagunda. Taip maitinantis gaunama per daug cukraus ir riebalų. Vėliau, atsiradus sveikatos sutrikimams, įsisenėjusius mitybos įpročius keisti gana sunku ir ne kiekvienas tam pasiryžta.
• Treniruotės ir didelis užimtumas neleidžia papietauti namuose – tam nėra laiko. Tačiau saugiai nešiojamo maisto – bananą, džiovintų abrikosų, sulčių – gali pasiimti pats paauglys. Vakarienei paaugliui nereikėtų pamiršti išgerti stiklinės pieno, suvalgyti indelį varškės arba jogurto.
• Daugiau laiko praleisdamas ne namuose, paauglys renkasi, ką valgys. Kartais kylantis paauglio noras prieštarauti nulemia, kad pasirenkamas netinkamas maistas. Sprendžiant tokią problemą paauglio sveikatos labui reikėtų su juo aptarti sveiko maisto pasirinkimo galimybes. Galėjimas pasirinkti veiksmingas bet kuriame amžiuje.
• Alkoholio vartojimas. Pamažu tai gali tapti problema paaugliui. Televizijos reklama kartais gali sudaryti įspūdį, jog alkoholis, pvz., alus, siejasi su linksmybėmis ir romantika. Tačiau alkoholis gali rimtai sutrikdyti galutines augimo ir vystymosi stadijas, susilpninti organizmo galimybes absorbuoti ir panaudoti maisto medžiagas.

Figų vaisiai

Džiovintos figos ypač naudingos sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, bronchine astma, linkusiems į trombozę, anemiją. Grožio specialistai tikina, kad jei kasdien suvalgysi po keletą džiovintų figų, galėsi ilgai didžiuotis dailia odos spalva, išvengsi liguisto pablyškimo.
• Peršalus, sausai kosint ar susirgus kokliušu galima pasinaudoti tokiu liaudies receptu: 4-5 gabalėlius džiovintų figų užliek 1 stikline verdančio pieno, atšaldyk, tada džiovintus vaisius pertrink. Pašildytą tokį mišinį vartoti po ½ stiklinės 2-4 kartus per dieną.

Sveikas maistas

Geros mitybos pagrindas - padėti kūnui augti ir kaupti energiją. Maisto sudėtyje turi būti: baltymai, riebalai, anglaivandeniai, vitaminai, lasteliena, mineralinės medžiagos ir vanduo. Visos šios medžiagos reikalingos normaliam organizmo funkcionavimui. Todėl būtina maitintis 4-6 kartus per dieną, valgyti mažiau cukraus, daugiau angliavandeniu.

Vitaminų atradimas

Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų.
Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė.
Pavadinimai vitaminams iš pradžių buvo suteikiami, atsižvelgiant į ligas, kurių simptomus jie panaikina (antirachito, antiskorbuto, antipelagros, antiberi-beri vitaminai). Tačiau tam tikros avitaminozės sukelia labai įvairius ir kintamus simptomų derinius. Teigiama, kad vitaminų žymėjimas raidėmis buvo pradėtas naudoti istorine jų atradimo tvarka A (pirmąjį kartą aprašytas 1913 m.), B (B1 1926 m.), C (1925 m.), D (1922 m.), E (1922 m.), H (1935 m.), K (1935 m.). Tačiau pirmiausiai vitaminu A buvo pavadintas antirachito vitaminas, kurį dabar vadiname vitaminu D. B grupės vitaminais buvo pavadinta vandenyje tirpių organinių maisto medžiagų frakcija.
Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas.

Naudingi patarimai

Ne paslaptis, kad saldūs džiovinti vaisiai yra išties skanūs, taigi jų norisi valgyti dar ir dar. Tačiau čia ne pro šalį būtų žinoti kai kurias jų ypatybes.
• Džiovintuose vaisiuose yra didesnė maistingųjų medžiagų koncentracija, taigi jų vartoti reikėtų saikingai.
• Prieš ragaujant šių vaisių, juos būtina nuplauti, kadangi džiovinant pramoniniu būdu jie neretai apdorojami siera ir kitais chemikalais.
• Kad organizmas geriau įsisavintų maistingąsias medžiagas, vaisius prieš vartojant būtina pamirkyti, o valgant – rūpestingai sukramtyti. Jei iš džiovintų vaisių verdi kompotą – jokiu būdu jo nepervirk, nes dings vaisiams būdingas skonis.

Kaip užkirsti kelią vaiko stresui ir depresijai

Stebint džiaugsmingai krykštaujančius vaikus, kartais užklumpa baltas nerūpestingos ir laimingos vaikystės ilgesys. Toks, kad vėl norisi plačiai nusišypsoti bedante šešiametės šypsena.
Kaip apsaugoti vaiką nuo depresijos? Pirmiausia – stengtis, kad jis vengtų stresinių situacijų, į kurias dažniausiai papuola dėl:
- ginčų su tėvais,
- tėvų skyrybų,- išsiskyrimo su draugais,
- patyčių,
- pernelyg didelio darbo krūvio mokykloje ar namuose,
- mokyklos testų,
- atostogų.
Patartina yra viska ispresti ramiai ir kuo maziau patekti i stresines situacijas, nes sveikata yra svarbiausia.

Kodėl reikia sveikai maitintis?

Su maistu žmogus gauna įvairių cheminių junginių. Vienus organizmas panaudoja ląstelės struktūriniams-funkciniams komponentams sudaryti, kitus – energijai gauti, dar kitus - medžiagų apykaitai reguliuoti. Labai svarbu, kad su maistu gautume visas gyvybiškai būtinas maisto medžiagas, kurių kiekis patenkintų organizmo poreikius. Antraip, dėl mitybos pažeidimų galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl mityba turi būti pilnavertė ir racionali. Baltymai, riebalai ir angliavandeniai yra trys pagrindinės sudedamosios maisto dalys. Riebalai turi daugiausia energijos, angliavandeniai ir baltymai taip pat turi atitinkamą energijos kiekį. Maisto racione be baltymų, angliavandenių ir riebalų turėtų būti apie 50 kitų maisto medžiagų: 8-10 aminorūgščių, 13 vitaminų, apie 20 mineralinių medžiagų, vanduo. Vanduo taip pat labai svarbus, nes visi medžiagų apykaitos procesai vyksta vandeninėje terpėje.Visas maisto medžiagas organizmas pratęs pasisavinti iš maisto, todėl kasdien būtina valgyti kiek galima įvairesnių šviežių ir vertingų maisto produktų.

Prižiūrėkime savo dantis

Rūpestinga dantų priežiūra gali išsaugoti sveikus ir gražius dantis iki gilios senatvės. Jei dantis vienąkart jau pažeistas, nors ir gali būti "sutaisytas" ar pakeistas dirbtinėmis medžiagomis, tačiau jis jau niekada nebebus visiškai sveikas. Taip pat ir implantas negali lygiaverčiai pakeisti tikro natūralaus danties. Todėl labai svarbu, jau dabar rūpintis dantimis ir užkirsti kelią jų ligoms, vietoj to, kai susirūpinama tik tada, kai dantys jau pažeisti.

Kad išvengti karieso ir parodontito, būtina įveikti juos sukeliančius faktorius. Profilaktika veikia faktorius, kurie skatina šių ligų atsiradimą ir plitimą. Dantų profilaktika susideda iš 4 pagrindinių grupių:

▪ Tinkama mityba

▪ Nuolatinė sisteminga priežiūra

▪ Fluorizavimas

▪ Reguliarus apsilankymas pas odontologą

4 produktai tikriems vyrams

Kad vyrai būtų sveiki, stiprūs, žvalūs, būtina teisinga mityba, tai galioja ir moterims. Tačiau kasdieninis racionas turi skirtis.
Į tikro vyro racioną turi būtinai patekti šie 4 produktai:
1. Avižos. Tai vienas geriausių baltymų ir rūgščių šaltinis.
2. Mėlynės. Daug ląstelienos ir tuo pačiu mažai cukraus ir kalorijų. Mokslininkai dietologai nustatė, kad mėlynės gerina ne tik matymą, bet ir atmintį.
3. Kopūstas. Šis produktas dažniausiai vadinamas "moteriškuoju", tačiau jis būtinas ir vyriškajam organizmui. Kopūstas mažina riziką plaučių vėžio susirgimui, tvirtina mokslininkai. Kopūste yra B grupės vitaminas, kuris būtinas vyrams. Vitaminas stabilizuoja nervinės sistemos procesus. Kopūstas turi ir PP, kuris gerina medžiagų apykaitą.
4. Sardinės. 100 g šios žuvies visiškai pakeis žuvies rūgščių ir baltymų paros dozę, taip reikalingą vyrų organizmo palaikymui.

Beržų pumpurai gydo reumatą

Beržų pumpurų tepalas yra pats veiksmingiausias ir patikimiausias liaudies medicinos vaistas reumatui gydyti. Jis gaminamas taip. Vieną kilogramą šviežio sviesto, pagaminto iš nepasterizuoto pieno, moliniame inde sluoksniuoti vieno centimetro storiu pakaitomis su beržų pumpurais tol, kol indas beveik pripildomas. Indą uždengti dangčiu, jo kraštus aptepti tešla ir įkišti į įkaitintą krosnį arba orkaitę. Po kokio pusvalandžio, išėmus indą iš krosnies, sviestą reikia gerai išspausti ir į jį įdėti 8 gramus kamparo miltelių.Sandariai uždarytą indą su gydomuoju beržų pumpurų tepalu reikia laikyti vėsioje vietoje, bet ne šaltai. Tepalu reikia kas dieną gerai įtrinti skaudamas vietas (tai daryti geriausia prieš miegą).

Visa tiesa apie cukrų ir saldumynus...

Žiemą mes daugiau suvalgome cukrainių, pyragaičių, šokolado ar kakavos. Saldumynai tiesiog vilioja. Anksčiau cukrus buvo prabangos dalykas - egzotiškas ir brangus. Šiandien jis priskiriamas prie pagrindinių maisto produktų.

Žmogus per metus vidutiniškai suvalgo 36 kg cukraus: 6 kg gauna tiesiai iš pakelio, o likusius 30 kg - nespastebimai kartu su gėrimais ir saldumynais, kepiniais ir konservais, saldžiomis sriubomis ir padažais, pusgaminiais ir sausais pusryčiais. Per dieną tai sudarytų 33 kubelius cukraus arba tiek, kiek jo būtų galima gauti iš vieno cukrinio runkelio.

Per didelis cukraus vartojimas gali būti viršsvorio priežastimi. Tiesiog su cukrumi gautas energijos perteklius paverčiamas riebalais. O viršsvoris apsunkina širdies darbą. Manoma, kad senatvės diabetą taip pat gali paskatinti per didelis cukraus vartojimas. Be to, cukrus kenkia dantims, nes burnos ertmėje esančios bakterijos cukrų naudoja kaip maistą ir gamina iš jo rūgštis, kurios tirpto dantų emalį.Kai nepatartina vartoti cukraus (sergant diabetu), vietoj jo gali būti vartojami cukraus pakaitalai – sorbitolis ir ksilitolis.

Pomidorai

Patys skaniausi – prinokę, ką tik nuskinti pomidorai. Prinokę pomidorai būna raudoni, oranžiniai, rausvi, geltoni, kartais - net juodi su raudonai violetiniu atspalviu. Valgomąją dalį sudaro sultingas mėsingas minkštimas. Pomidoruose gana daug vandens – apie 85-96 proc. Maistinių medžiagų juose nedaug, tačiau vertingų ir gana įvairių.Pomidoruose daug vitamino C ir karoteno, nemažai B grupės vitaminų, vitamino PP. Iš mineralinių medžiagų daugiausia yra kalio, mažiau magnio, kalcio, fosforo, geležies. Yra mikroelementų – jodo, vario, cinko, fluoro.Pomidorai ypač tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nes turi daug kalio. Pomidorai gerina virškinimą ir apetitą, laisvina vidurius. Nors pomidorai laikomi rūgščia daržove, suvirškinti jie šarmina organizmą, todėl naudingi žmonėms, sergantiems padidėjusio rūgštingumo sukeltomis ligomis, pavyzdžiui, podagra. Pomidoruose yra antioksidanto likopeno, kuris neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį ir ypač apsaugo nuo virškinamojo trakto vėžio. Pomidorai gali trukdyti pasisavinti kalcį. Jų turėtų vengti sergantys artritu. Nerekomenduojama suvalgyti daugiau kaip keturis pomidorus per dieną.

Maisto medžiagų energinė vertė

Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Iš maisto gaunama cheminė energija panaudojama trijų rūšių darbui: mechaniniam (raumenų susitraukimui), elektriniam (jonų pernešimui per ląstelių membranas) ir cheminiam (naujų molekulių sintezei). Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių – taip pat 4 kcal. Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu.
Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10 – 12%, riebalai – 30 - 35% ir angliavandeniai – apie 55% paros raciono.

Narkotikai

1. Kas yra narkotikai?
NARKOTIKAI - tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, "Ecstasy" ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų - kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais - heroiną, kokainą ir "Ecstasy" - labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėle geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, deja taip yra.

2. Kaip tampoma norkomanu?

NARKOTIKAI - tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, "Ecstasy" ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų - kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais - heroiną, kokainą ir "Ecstasy" - labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėle geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, deja taip yra.

3. Norkamano pozymiai?

NARKOTIKAI - tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, "Ecstasy" ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų - kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais - heroiną, kokainą ir "Ecstasy" - labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėle geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, deja taip yra.

4. Kaip isvengti norkamanijos?
NARKOTIKAI - tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne, tačiau jis dar ne visas. Tai kas tada yra narkotikai? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus? Heroinas, kokainas, kanapės, "Ecstasy" ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartum, kad tai narkotikai. Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų: aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medziagų - kofeino, stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais - heroiną, kokainą ir "Ecstasy" - labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus, pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas: įsigyjate narkotikų, vartojate, valandėle geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų, vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangūs, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, deja taip yra.

Šaltalankis ir šermukšnis - sausos odos gelbėtojai

Rudenį ar žiemą, atšalus orams, mūsų odai reikia geresnės priežiūros negu vasarą. Ne tik šalčiai, bet ir namų apšildymas neigiamai veikia odą – ji netenka daug drėgmės, todėl pradeda sausėti. Riebi oda yra labiau apsaugota nuo neigiamo aplinkos poveikio, tačiau kaip padėti sausai odai? Kosmetologijoje šermukšnis bei šaltalankis plačiai naudojami kremų, losjonų, kaukių, šampūnų gamyboje. Jie suminkština, tonizuoja, maitina, stangrina odą, o svarbiausia – apsaugo nuo raukšlių atsiradimo. Tik ar verta pirkti brangias kosmetikos priemones, jei veiksmingas kaukes galite pasigaminti patys. Jei jūsų oda raukšlėta, paruoškite labai paprastą kaukę: tereikia 1 arbatinį šaukštelį grietinės sumaišyti su 1 arbatiniu šaukšteliu šaltalankio sulčių ir užtepti ant veido ir kaklo 15–20 minučių, po to nuplauti šiltu vandeniu. Kita maitinamoji kaukė: 2 šaukštus riebios varškės, 1 arbatinis šaukštelis šaltalankio sulčių, pusė kiaušinio trynio ir 1 arbatinis šaukštelis kamparo aliejaus, viską gerai sumaišykite. Kaukę užtepkite ant veido, palaikykite ją 15 minučių, tada nuplaukite šilta arbata. Tokia kaukė suteikia odai elastingumo bei švelnumo. Jei oda priskiriama normaliam tipui, apsaugoti ją nuo sausėjimo gali padėti šermukšnis: 1 šaukštą sviesto sumaišykite su 1 kiaušinio tryniu ir 1 arbatiniu šaukšteliu medaus, pridėkite 1 šaukštą pertrintų šermukšnio uogų, viską gerai sumaišykite, užtepkite ant veido pusvalandžiui, po procedūros odą nuvalykite servetėle.

Liaudies patarimai:
Losjonas riebiai odai: šaukštą džiovintų (ar žalių) petražolės lapų ir šaknų užpilti stikline verdančio vandens. 20–30 min. virti vandens vonioje, palikti valandai, kol pritrauks, perkošti ir įpilti 1–2 stiklines baltojo vyno.

Agurkai

Agurkas mažiausiai kaloringa daržovė, bet joje yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas. Agurkai savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra visų svarbiausių vitaminų. Šias daržoves rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams.

95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga, - ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak kai kurių dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo.

Norint sumažinti kūno svorį, rekomenduojama valgyti sumuštinius, pagamintus ant duonos uždėjus agurko griežinėlį, įvyniojus į kopūsto arba salotos lapą, paskaninus smulkiai supjaustytais pomidorais, žalumynais ir trupučiu grietinės, arba apšlaksčius citrinos sultimis ir apibarsčius smulkiai supjaustytais kiaušinių tryniais.

Viskas apie apelsinus

Apelsinas yra vienas iš seniausių žmogaus auginamų vaismedžių, auginamas jau daugiau kaip 4000 metų. Juose yra nemažai inozito, panašaus į vitaminus junginio, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, teigiamai veikia nervų sistemą. Šie vaisiai ne tik skanūs, kvapnūs, gražūs, gaivinantys, bet ir labai vertingi. Jų sudėtyje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, o į vitaminus panašios medžiagos bioflavonoidai – puikūs antioksidantai, saugantys žmogaus organizmą nuo žalingo kenksmingų medžiagų, laisvųjų radikalų poveikio, mažinantys ne tik aterosklerozės, bet ir vėžio atsiradimo riziką. Šių vaisių sudėtyje yra bakterijas naikinančių fitoncidų. Žiemą ir ankstyvą pavasarį – tai puikus natūralių vitaminų šaltinis, ir ne tik šie vaisiai, bet ir jų sultys bei sulčių kokteiliai, ypač biologiškai vertingi tie, kurie gaminami spaudžiant sultis iš šviežių vaisių. Apelsinų minkštimas labai sultingas, jame daug pektininių ir dažančių medžiagų, bakterijas naikinančiu poveikiu pasižyminčių fitoncidų, mineralinių medžiagų. 100 gramų apelsinų yra 214 mg kalio, 44 mg kalcio, 25 mg fosforo, 17 mg magnio. Apelsinų sudėtyje daug vitaminų C, B1, B2, provitamino A. Netgi vienas apelsinas gali patenkinti vitamino C paros poreikį. Ypač rekomenduotina valgyti apelsinų sergantiesiems ateroskleroze, hipertonine liga, kepenų ligomis, podagra, nutukimu, o taip pat šių ligų profilaktikai. Apelsinai tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kiekvienam iš mūsų patartina namuose nuolat turėti apelsinų, valgyti juos, o taip pat išsispausti natūralių sulčių. Apelsinams artimuose mandarinuose gausu pektininių medžiagų, vitaminų C, B1, B2, provitamino A, bioflavonoidų. Jie pasižymi puikiomis gaivinamosiomis savybėmis. Citrusiniai vaisiai - vienas iš vitamino C šaltinių.

Kalcis

Kalcis – vienas svarbiausių mineralų, be kurio mūsų organizmas negali normaliai funkcionuoti . Organizmas kalcio pats negali pasigaminti, todėl jo reikia gauti su maistu arba papildomai vartoti šio mineralo preparatus. Kalcis reikalingas mūsų kaulams ir dantims, būtinas širdies, inkstų bei kvėpavimo sistemos veiklos darnai. Mineralas naudojamas esant hipokalcemijai, skydliaukės nepakankamumui, rachitui, kaulų lūžiams ir osteoporozei. Vitaminas D lemia efektyvų kalcio įsisavinimą iš žarnyno, tiesiogiai dalyvauja kaulų mineralizacijos procesuose. Pakankamas kalcio kiekis, gaunamas vaikystėje ir jaunystėje, padeda padidinti maksimalią kaulų masę. Ji pasiekiama per pirmuosius tris gyvenimo dešimtmečius. Kuo daugiau „sukaupiama” kalcio, tuo labiau sumažinama osteoporozės (kaulų retėjimo) vystymosi bei kaulų lūžių rizika. Vyresnio amžiaus vyrams ir moterims dėl pablogėjusio kalcio pasisavinimo žarnyne ir dėl sumažėjusios aktyvaus vitamino D sintezės inkstuose kalcio rekomenduojama vartoti papildomai. Kalcio pasisavinimą žarnyne sumažina kai kurie maisto produktai, pvz., rabarbarai, šokoladas, nesaikingas arbatos, kavos, gyvulinės kilmės riebalų bei druskos vartojimas.

Sloga

Dažniau sloguoja ligoti ir nusilpę vaikai.Tiesa. Ar vaikas susirgs, priklauso nuo imuniteto. Jį labai silpnina stresas. Medikai sako, kad nuvestas į darželį vaikas dažniausiai susloguoja. Taip yra todėl, kad nervinė įtampa per 3 val. paralyžiuoja imunitetą. O kai organizmas neatsparus, kiekvienas virusas „limpa”. Anksti pradėta gydyti sloga būna lengvesnė, greičiau praeina - kartais jau po 1-2 parų. O negydoma sloga per 7 d. savaime gali ir nepraeiti, nes 3-4 d. bakterijos ir virusai jau paveikia prienosinių ančių gleivinę. Aišku, turi įtakos vaiko gyvenimo sąlygos, mityba, priežiūra, tėvelių elgesys su juo.Čia pateikiame keletą liaudiškų slogos gydymo receptų. Susipažinkite, tačiau vertinti juos siūlome atsargiai.
1.Prasidedant slogai vertėtų kelis kartus per dieną uostyti uostomo tabako.
2.Vatos gabaliuką suvilgyti svogūno arba česnako sultyse ir 10 minučių įsikišti į nosį. Kartoti 3 kartus per dieną 2-3 dienas.
3.Lygiomis dalimis sumaišyti citrinų sultis ir šviežiai trintų krienų tarkius. Vartoti po arbatinį šaukštelį 3-4 kartus per dieną, likus 40 minučių iki valgio. Galima vartoti krienus su medumi.
4.Sergant sloga, nakčiai vertėtų galvą apsidengti kepuraitę, kad po audiniu būtų plaukų linija. 5.Stipri sloga praeis po kelių dienų nuo tada, kai ligonis pradės miegoti su kepure.
6.Rekomenduojama kartą per 30 minučių viena, o paskui kita šnerve pauostyti amoniako.
7.Išgerti karštame vandenyje išmaišytus 1-2 šaukštelius obuolių acto ir tiek pat medaus. Gerti karštą.
8.Valgomajame vandens šaukšte išmaišyti 2-3 lašus 3 proc. vandenilio peroksido. Naudoti kaip lašus į nosį.

Vaikų mityba

AUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ.
Maistas teikia energiją ir reikalingas medžiagas naujų audinių sintezei. Tris apatines mitybos piramidės dalis (duoną, grūdinius produktus, bulves; daržoves ir vaisius; pieną ir jo produktus, mėsą, žuvį, kiaušinius, ankštinius, riešutus) sudaro reikalingi augimui maisto produktai.

Mišrainė iš parduotuvės - greita, bet pavojinga

Šalies gyventojai kasdien prekybos centruose graibsto ten pagamintus produktus - įvairiausias mišraines, ką tik iškeptą mėsą ir kitus. Tačiau kiekvieną kartą rizikuoja…
Kai kuriuose prekybos centrų kulinarijos cechuose nebeužtikrinama maisto sauga, o inspektorių rasti pažeidimai nepašalinami. Nors nuo įsikūrimo laikų maisto asortimentas ir jo kiekis išaugo, žmonės dirba tose pačiose, seniau suprojektuotose patalpose, kur nebesugeba užtikrinti higienos.

Pirkėjai, taupantys laiką ir mėgstantys pirkti prekybos centruose pagaminto maisto, kasdien rizikuoja savo sveikata. Tai rodo inspektorių rasti įvairiausi pažeidimai. Pavyzdžiui, neseniai Klaipėdos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdė Kretingoje esančios UAB “Maxima Lt” kulinarijos cechų veiklą. Juose darbuotojai neužtikrino patalpų, inventoriaus ir įrenginių paviršių, tiesiogiai besiliečiančių su maistu, higienos reikalavimų, trūko rankų plovimo priemonių, nustatyta kryžminė tarša.
Tikrintojai aptiko produktų ir žaliavų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, o kai kurie gaminti pažeidžiant gamybos technologiją. Rasti 42,84 kg 5 pavadinimų sumaišytų skirtingų gamybos partijų salotų ir mišrainių, kurių neaiškus pagaminimo ir tinkamumo vartoti laikas.Specialistai teigia, kad dalyje kulinarijos cechų išplanavimas nebeatitinka geros higienos praktikai būtinų sąlygų, nes nuo jų veiklos pradžios ypač padidėjo gamybos asortimentas ir kiekiai.Viena iš išeičių taip pat būtų sudaryti sutartis su mėsos perdirbimo įmonėmis, kurios yra pajėgesnės gaminti kulinarijos gaminius

Kaip paruoštas maistas sveikiausias?

Sveika mityba – tai ne tik mokėjimas išsirinkti sveikatai naudingus produktus, bet ir išmanymas, kaip teisingai juos paruošti. Pavyzdžiui, kaitinamos daržovės gali netekti didelės dalies maistingumo.

Produktų apdorojimas mikrobangomis dažnai rekomenduojamas kaip sveika alternatyva, leidžianti sutrumpinti gaminimo laiką. Tačiau jau yra duomenų, kad toks maisto gaminimas lemia dar didesnius maistingųjų medžiagų nuostolius. Tai mokslininkai taip pat ištyrė pasiremdami brokolių pavyzdžiu. Kepti brokoliai netenka 2/3 nuo ligų saugančių flavanoidų, tačiau tai – menkniekis, palyginus su mikrobangų krosnelių sunaikinamais 97 proc. šių maistingųjų medžiagų. Išanalizavus kitų medžiagų nuostolius gauti panašūs rezultatai. Taigi prieita išvados, kad mikrobangų krosnelėje gaminamas ar šildomas maistas sunaikina pačias vertingiausias produkto savybes, tad net maitindamiesi vien pačiu sveikiausiu maistu galime susilpninti savo sveikatą.

Beje, maisto gaminimas ant karšto vandens garų iš produktų atima tik 11 proc. naudingųjų jų savybių. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad verdant brokolius ir špinatus juose esančios folio rūgšties lieka perpus mažiau, o kaitinant daržoves garuose šios nuo širdies ir onkologinių ligų saugančios medžiagos lieka kur kas daugiau.

Kodėl reikia sveikai maitintis?

Su maistu žmogus gauna įvairių cheminių junginių. Vienus organizmas panaudoja ląstelės struktūriniams-funkciniams komponentams sudaryti, kitus – energijai gauti, dar kitus - medžiagų apykaitai reguliuoti. Labai svarbu, kad su maistu gautume visas gyvybiškai būtinas maisto medžiagas, kurių kiekis patenkintų organizmo poreikius. Antraip, dėl mitybos pažeidimų galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl mityba turi būti pilnavertė ir racionali. Baltymai, riebalai ir angliavandeniai yra trys pagrindinės sudedamosios maisto dalys. Riebalai turi daugiausia energijos, angliavandeniai ir baltymai taip pat turi atitinkamą energijos kiekį. Maisto racione be baltymų, angliavandenių ir riebalų turėtų būti apie 50 kitų maisto medžiagų: 8-10 aminorūgščių, 13 vitaminų, apie 20 mineralinių medžiagų, vanduo. Vanduo taip pat labai svarbus, nes visi medžiagų apykaitos procesai vyksta vandeninėje terpėje.Visas maisto medžiagas organizmas pratęs pasisavinti iš maisto, todėl kasdien būtina valgyti kiek galima įvairesnių šviežių ir vertingų maisto produktų.

Obuoliai – sveikatos šaltinis

Nors neretai sveikatos eliksyro stengiamasi ieškoti tolimuose egzotiškuose kraštuose, kartais jis būna visai čia pat – galbūt net ką tik bumbtelėjo nuo obels tiesiog jūsų sode. Moksliškai įrodyta, kad obuoliai gali būti puiki profilaktinė priemonė nuo daugelio negalavimų.
1. Mokslininkai paskelbė tyrimo išvadas, kad natūralios obuolių sultys saugo vaikus nuo astmos išsivystymo. Tereikia kasdien išgerti jų po 1-2 stiklines.
2. Viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 3 g maistinių skaidulų – o tai jau 10 proc. rekomenduojamos paros normos.
3. Obuoliuose yra ir tirpių, ir netirpių skaidulų. Tai reiškia, kad obuoliai ne tik pagerina virškinimą, bet ir sumažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
4. Obuoliuose esantis pektinas padeda iš organizmo pašalinti toksinus.
5. Obuolių žievelėse gausu flavanoidų, kurie šalina iš organizmo vėžį sukeliančius laisvuosius radikalus bei saugo nuo širdies ligų.Nors neretai sveikatos eliksyro stengiamasi ieškoti tolimuose egzotiškuose kraštuose, kartais jis būna visai čia pat – galbūt net ką tik bumbtelėjo nuo obels tiesiog jūsų sode. Moksliškai įrodyta, kad obuoliai gali būti puiki profilaktinė priemonė nuo daugelio negalavimų.

Vitaminai

Vitaminai - smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi organizmo gyvybinei būklei pagerinti, bet kurių pats organizmas pasigaminti negali, todėl gauna su maistu. Vitaminai paprastai nenaudojami kaip energijos šaltinis ar statybinė medžiaga, jie naudojami kaip kofermentai, dalyvauja kai kurių funkcijų valdyme ir pan., todėl jų reikia labai nedidelių kiekių.
Tas pats junginys vienų rūšių gyvūnams gali būti vitaminas, kitų – ne vitaminas. Pvz., askorbo rūgštis žmogui - vitaminas, o daugeliui kitų žinduolių ji ne vitaminas, nes jie patys susintetina tiek, kiek reikia.
Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų.
Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė.
Pavadinimai vitaminams iš pradžių buvo suteikiami, atsižvelgiant į ligas, kurių simptomus jie panaikina (antirachito, antiskorbuto, antipelagros, antiberi-beri vitaminai). Tačiau tam tikros avitaminozės sukelia labai įvairius ir kintamus simptomų derinius. Teigiama, kad vitaminų žymėjimas raidėmis buvo pradėtas naudoti istorine jų atradimo tvarka A (pirmąjį kartą aprašytas 1913 m.), B (B1 1926 m.), C (1925 m.), D (1922 m.), E (1922 m.), H (1935 m.), K (1935 m.). Tačiau pirmiausiai vitaminu A buvo pavadintas antirachito vitaminas, kurį dabar vadiname vitaminu D. B grupės vitaminais buvo pavadinta vandenyje tirpių organinių maisto medžiagų frakcija.
Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas.