Skrandžio vėžys

Skrandžio vėžys gali atsirasti bet kurioje skrandžio vietoje, peraugti į stemplę ar plonąją žarną. Skrandžio vėžys gali pasklisti į limfmazgius ir kitus organus

Patarimai:

Rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą maistą, vengti aštrių, riebių patiekalų. Jei greitai atsiranda sotumo jausmas, pykina, reiktų valgyti mažiau ir dažniau. Maistas turi būti pakankamai kaloringas, taip pat reikia vartoti pakankamai vitaminų.
Simptomai. Skrandžio vėžį sunku laiku diagnozuoti, nes ankstyvas skrandžio vėžys nesukelia jokių simptomų. Pirmieji simptomai būna neryškūs ir į juos nekreipiama dėmesio. Būdingi simptomai:
Ø nevirškinimas ar deginimo pojūtis;
Ø skausmas ar diskomfortas pilve;
Ø pykinimas ir vėmimas;
Ø viduriavimas ar vidurių užkietėjimas;
Ø skrandžio pūtimas po valgio;
Ø apetito praradimas;
Ø silpnumas, bloga savijauta;kraujavimas (vėmimas krauju arba kraujo pėdsakai išmatose), o taip pat paslėptas kraujavimas, kai nesant ryškių kraujavimo požymių, mažėja hemoglobino kiekis kraujyje
Gydymas. Skrandžio vėžys gydomas chirurginiu metodu, chemoterapija ir radioterapija. Chirurginės operacijos metu atliekamas viso skrandžio (gastrektomija), ar jo dalies (rezekcija) pašalinimas.
Rizikos faktoriai. Pastaraisiais dešimtmečiais sergamumas skrandžio vėžiu visose išsivysčiusiose šalyse mažėja. Skrandžio vėžiu dažniausiai serga vyresni nei 55 metų žmonės, vyrai dažniau negu moterys. Mokslininkai ištyrė, kad skrandžio vėžiu dažniau sergama tose šalyse, kur vartojama daug rūkyto, sūdyto, marinuoto maisto. Pastebėta, kad bakterijos (Helicobacter pylori), sukeliančios skrandžio uždegimą ir opas, gali būti ir skrandžio vėžio rizikos faktoriumi.
Nuolatinis kontaktas su dulkėmis ir dūmais darbo aplinkoje didina tikimybę susirgti skrandžio vėžiu.Kai kurie mokslininkai mano, kad rūkymas taip pat yra skrandžio vėžio rizikos faktorius Mirtingumas.