Gastritas

Gastritas – tai ūminis ar lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas, kai pažeista gleivinė parausta, paburksta, sunkesniais atvejais susidaro erozijos (gleivinės išopėjimas). Esant lėtiniam uždegimui, nyksta rūgštį gaminančios skrandžio liaukos ir gleivinė – vystosi gleivinės atrofija.
Ūminį skrandžio uždegimą gali sukelti alkoholis, grubus, sunkiai virškinamas, aštrus maistas, apsinuodijimas maistu, kuriame yra toksinų gaminančių bakterijų (dažniausiai – salmonelių, stafilokokų), išgertos stiprios rūgštys ir šarmai. Neretai skrandžio uždegimą sukelia vaistai, ypač vartojami ilgą laiką, dažniausiai – aspirinas, vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas ir kt.), hormoniniai ir priešvėžiniai medikamentai. Skrandžio uždegimas gali išsivystyti ir tuomet kai nėra tiesioginės skrandį veikiančios priežasties – po operacijų, traumų, nudegimų, esant ryškiam inkstų nepakankamumui. Tai susiję su medžiagų apykaitos ir kraujotakos sutrikimais.Lėtinį skrandžio uždegimą dažniausiai sukelia bakterija, vadinama Helicobacter pylori. Ja užsikrečiama per burną (per rankas, maistą). Be to, ši bakterija gali sukelti ne tik lėtinį, bet ir ūminį gastritą. Žymiai rečiau lėtinis gastritas atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimo, kai organizme gaminamos medžiagos, naikinančios skrandžio ląsteles (autoantikūnai) – vystosi lėtinis autoimuninis gastritas. Kartais lėtinį uždegimą sukelia nuolat į skrandį patenkanti tulžis (dažnai po skrandžio operacijų).
Lėtiniu hipertrofiniugigantiniu gastritu vaikai serga retai. Daugiau pagyvenę virš 50metų žmonės.

Simptomai
· Pykinimas
· Apetito stoka
· Bendras silpnumas
· Karščiavimas
· Pilvo skausmas
· Vėmimas
· Pilnumo pojūtis skrandyje
· Nemalonus skonis burnoje


Patekus žalingoms medžiagoms į skrandį, paprastai po 4-8 valandų ligoniui atsiranda pilnumo, sunkumo, nevirškinimo jausmas skrandyje. Ligonį pykina, išsivėmus palengvėja. Neretai skauda pilvą – skausmas dažniausiai maudžiantis, atsirandantis pavalgius. Ūminio skrandžio uždegimo eiga dažniausiai nesunki, pasveikstama per 3-4 dienas. Išgėrus stiprių rūgščių ar šarmų, dažnai būna komplikacijų, nuo kurių priklauso sveikimas. Jei žalingų medžiagų vėl patenka į skrandį arba nesilaikoma mitybos higienos, gastritas gali pereiti į lėtinį. Esant lėtiniam uždegimui, simptomų gali nebūti arba jie mažai išreikšti, tačiau ilgainiui atsiranda funkcinių skrandžio veiklos sutrikimų, vėliau gleivinės distrofinių ir uždegiminių pakitimų, dar vėliau pažeidžiamos skrandžio liaukos, kurios palaipsniui atrofuojasi. Todėl, sergant lėtiniu gastritu, gali labai sumažėti arba padidėti skrandžio sulčių rūgštingumas. Paprastai pavalgius po 30-40 min. ligoniui pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį, jį pykina, jis raugėja, užkietėja viduriai. Sumažėja apetitas, burnoje atsiranda nemalonus skonis. Ilgai sergantis ligonis suliesėja, jam prasideda mažakraujystė.
Dažniausia komplikacija – kraujavimas iš skrandžio gleivinės žaizdelių (erezijų). Neišgydžius H.pylori sukelto skrandžio uždegimo, galima susirgti opalige. Esant lėtiniam uždegimui dažniau susergama skrandžio vėžiu. Sergant autoimuniniu gastritu, kartu gali būti vitamino B12 stokos mažakraujystė.
Pagrindinis tyrimo metodas – gastroskopija. Jos metu galima paimti gleivinės gabaliuką (biopsiją) Helicobacter pylori nustatymui.
Didelę reikšmę gastrito gydymui turi dieta. Ūminio gastrito atveju, ligoniui plaunamas skrandis ir duodama tik gerti saldytos šiltos arbatos. Vėliau kurį laiką patartinas skystas šiltas maistas (kisielius, klijinga perkošta sriuba, košė, troškinta liesa mėsa, žuvis, minkštai virti kiaušiniai, baltos duonos džiūvėsiai).Sergantį lėtiniu gastritu turi prižiūrėti ir gydyti gydytojas. Vaistai skiriami atsižvelgiant į skrandžio sulčių rūgštingumą. Dažniausiai vartojami skrandžio rūgšties išsiskyrimą mažinantys vaistai – H2 receptorių blokatoriai (ranitidinas, famotidinas) arba protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolis, lansoprozolis). Lengvesniais atvejais gali būti naudojami skrandžio rūgštį neutralizuojantys vaistai –antacidiniai (aliuminio, magnio hidroksidai), gleivinę apsaugantys medikamentai (sukralfatas, bismuto preparatai, prostaglandino analogai). Jeigu gastritą sukėlė Helicobacter pylori, skiriamas ją naikinantis gydymas trijų vaistų deriniu, iš kurių du yra antibiotikai (dažniausiai skiriami klaritromicinas, metronidazolis, amoksicilinas). Yra įvairios gydymo schemos, tačiau gydymą skiria tik gydytojas – nesigydykite patys! Jei reikia, kartu gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo (metoklopramidas).Esant sunkiam skrandžio uždegimui su komplikacijomis gydoma ligoninėje, tokiu atveju gali būti skiriamas papildomas gydymas lašelinėmis skysčių infuzijomis, antibiotikais.Sveikti padeda fizioterapijos procedūros, mineralinis vanduo, gydymasis sanatorijoje, vaistai ir kitos medicininės priemonės.
Patartina vengti dirginančio skrandžio gleivinę maisto – aštraus, kepto, rūkyto, sugedusio, ypač uždegimo paūmėjimų metu ir jei uždegimai kartojasi. Esant ūminiam uždegimui, reikėtų skrandį išplauti, pirmą dieną skiriami tik skysčiai. Jei netyčia išgėrėte stiprios rūgšties – ją neutralizuoti galima pienu, jei šarmo – jis neutralizuojamas praskiesta citrinos rūgštimi (bet būtina kreiptis į gydytoją!).Jeigu randama H.pylori, bet skrandžio uždegimo nėra, jos naikinti nereikia!

Negalavimui gydyti
Morkų sultys Turtingiausias vitamino A šaltinis, kurį organizmas gerai pasisavina. Šiose sultyse taip pat gausu vitaminų B, C, D, E, PP, K. Morkų sultys gerina virškinimą. Priklausomai nuo sveikatos būklės, per dieną galima išgerti 0,5-3 l sulčių. Jos itin naudingos nėščioms ir maitinančioms moterims. Morkų sultys - natūralus tirpiklis sergant opaligėmis ar vėžiu. Jos padidina imunitetą infekcijoms, saugo nervinę sistemą ir neturi lygių kaip žvalumo bei gyvybinės energijos užtikrinimo šaltinis.

Maistą reikia ruošti taip, kad sergančiam organui būtų suteikiama maksimali ramybė ir kad būtų išvengiama per didelio skrandžio sulčių išsiskyrimo. Maistas turi neutralizuoti išsiskiriančią druskos rūgštį, nedirginti skrandžio ir žarnyno gleivinės.