Gastroezofaginio refliukso liga

Mitybos įtaka žmonių sveikatai
PSO duomenimis didžiausią įtaką žmonių ligotumui ir mirtingumui turi padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, antsvoris, taip pat tai, kad mažai valgoma vaisių ir daržovių. Taigi iš penkių priežasčių tik viena jų-rūkymas nesusijusi su maistu.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas tyrimas dvidešimt pirmoje Vilniaus miesto mokykloje, parodė, jog vaikų mitybos įpročiai tik prastėja. Karšto maisto mokyklose nevalgo net šešiasdešimt trys procentai moksleivių. Dažniausiai valgomi menkos mitybinės vertės patiekalai: bandelės su arbata(51%),bei picos (34%), bulvių traškučiai (15%), saldumynų kasdien vartoja (71%), visiškai vaikų mitybai netinkamų gazuotų gėrimų geria beveik (30%) moksleivių.
GERL apibrėžimas
Viena iš ligų, kurią lemia žalingi įpročiai, skrandžio hipersekreciją sukeliantis maistas, netikęs mitybos režimas, nutukimas, alergija, stresas- tai GERL. GERL- tai būklė, kai dėl gastroezofaginio refliukso pažeidžiama stemplės gleivinė ir (ar) kiti organai ir (arba) dėl šio refliukso sukeltų simptomų pablogėja gyvenimo kokybė.
Paplitimas
GERL vis labiau plinta visame pasaulyje, ypač gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, todėl šią patologiją galima pavadinti civilizuotų kraštų liga. Gastroezofaginio refliukso simptomų bent kartą per mėnesį yra jautę 44% JAV gyventojų. Maždaug 10% visos populiacijos simptomai tokie ryškūs, kad gali būti diagnozuojama GERL., GERL tai lėtinė paūmėjanti liga, kurios natūrali eiga dažniausiai yra stabili ir jos intensyvumas nekinta per gana ilgą stebėjimo laikotarpį. Tačiau dabar išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ir JAV stebimas ryškiai padidėjęs sergamumas stemplės adenokarcinoma, ir jau yra duomenų, įrodančių galimą ilgalaikio gastroezofaginio refliukso įtaką stemplės Bareto metaplazijos ir kartu stemplės adenokarcinomos atsiradimui.
Ligos priežastys
Gastroezofaginis refliuksas- tai skrandžio turinio patekimas į stemplę. Šis reiškinys yra normalus, esantis visiems žmonėms, dažniausiai nejuntamas, nes refliuksas pasireiškia retai, trunka trumpai, ir stemplė greitai išstumia patekusį iš skrandžio refliuksatą. Tačiau daliai žmonių refliuksas labai dažnas, į stemplę patenka ir ilgai užsilaiko daug skrandžio turinio, sutrinka stemplės apsivalymas. Labai svarbu padidėjęs intraabdominalinis ir intragastrinis spaudimas- GERL simptomai daug dažnesni nutukusiems, atliekant fizinius pratimus po valgio. Pastebėta, kad daugelis maisto produktų ir gėrimų tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia GERL simptomus arba pablogina ligos eigą. Įrodyta, kad šokoladas, alkoholis, riebalai gali mažinti apatinio stemplės rauko spaudimą, kitų produktų (pvz.: kiaulienos, pikantiško maisto, kepto maisto, pomidorų, pipirų, apelsinų, obuolių, kavos, arbatos, vyno) poveikis nėra visiškai aiškus, bet juos vartojantiems rėmuo yra dažnesnis.
Simptomai
Pagal klinikinį vaizdą GERL skirstoma į tipinę erozinę, tipinę neerozinę ir atipinę formas. Tipinės GERL simptomai: rėmo, atpylimai rūgščiu skrandžio turiniu, diskomforto, veržimo pojūtis, arba skausmas už apatinio trečdalio bei epigastriume, pykinimas, disfagija, skausmingas rijimas, seilėtekis.
Rėmuo- pats dažniausias ir labai specifinis GERL simptomas, nuo kurio priklauso diagnozė. Rėmuo pasireiškia netrukus po valgio (ypač gausesnio), pasilenkus ir palengvėja išgėrus antacidinių vaistų, tačiau nei rėmuo, nei kiti simptomai neatspindi stemplės pokyčio laipsnio, be to, simptomų intensyvumas labai panašus ir esant ryškiam stemplės pažeidimui ir nesant jokių endoskopinių pokyčių.
Rijimas dažniau sutrinka formuojantis pensinėm stemplės struktūrom ir sutrikus maisto evakuacijai iš stemplės. Retai, kai atsiranda opų, gali kraujuoti iš virškinamo trakto.
Atipinės GERL simptomai: prikimęs balsas, kosulys, bronchinės astmos priepuoliai, kąsnio jausmas gerklėje, nemalonus deginimas bei skonis burnoje, dantų atšipimas. Svarbu tai, kad atipiniai simptomai rytą būna ryškesni ir dieną silpnėja, kosulio ar bronchinės astmos priepuoliai dažnai ištinka naktimis.
Komplikacijos
Nedidelei daliai sergančiųjų GERL gali prisidėti komplikacijų: stemplės opa 5(%), stemplės striktūra (4-20%), kraujavimas (1%).
Ligos eiga gali būti įvairi, tačiau dažniausiai yra lėtinė recidyvuojanti liga. Didelei daliai ligonių, kuriems konservatyviai gydant būklė pagerėja, ar simptomai visiškai išnyksta, jie vėl pasikartoja pasikeitus mitybai, gyvenimo būdui, kartais po streso, arba dėl nežinomų priežasčių vėl ryškėjant patologiniam gastroezofaginiam refliuksui. Nustatyta, kad kuo labiau pažeista stemplė, tuo didesnė tikimybė, kad, ją išgydžius, jau per pirmuosius metus liga recidyvuos. Maždaug trisdešimt – penkiasdešimt procentų ligonių, kuriems yra neerozinė GEERL forma, per vienerius metus vėl atsiranda ryškių simptomų, o išgydžius ezofagitą per pirmuosius metus erozijos vėl atsinaujina aštuoniasdešimt devyniasdešimt procentų atveju. Tam tikrai ligonių grupei liga progresuoja, padidėja komplikacijų rizika ar net gresia stemplės adenokarcinoma.
Diagnostika
GERL diagnozuojama vadovaujantis klinika, tipiškais simptomais: rėmeniu, atpylimu rūgščiu turiniu. Iki šiol nėra vieningos nuomonės kaip dažnai turi varginti simptomai ir kokie jie stiprūs turi būti, kad galėtume teigti, kad žmogus serga GERL. Priimta, kad simptomai varginantys ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir sutrikdantys žmogaus kasdienę veiklą, gali būti apibrėžti kaip GERL.
Pagrindinė diagnostikos priemonė endoskopija. Jaunesniems kaip keturiasdešimt penkių metų asmenims, kuriems yra tipinis klinikinis vaizdas, endoskopinio tyrimo atlikti nereikia, galima iš karto skirti gydymą. Ir tik tada, kai nėra efekto arba po gydymo greit pasikartoja simptomai, indikuotina endoskopija. Endoskopinio tyrimo kartoti taip pat nereikia ligoniui, kuriam prieš keletą mėnesių ar kelerius metus buvo nustatytas ezofagitas - tikėtina, kad endoskopuojant bus nustatyta to paties laipsnio pokyčių. Tačiau tyrimą būtina atlikti jei GERL simptomų atsiranda arba labai sustiprėja vyresniems kaip keturiasdešimt penkerių metų asmenims, arba bet kokio amžiaus pacientams, kai atsiranda pavojaus simptomų (mažėjanti kūno masė, disfagija, vėmimas, kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai). Endoskopinio tyrimo metu nustačius stemplės struktūrą, opą ar įtariant Bareto metaplaziją, būtina paimti biopsinės medžiagos histologiniam tyrimui.
Gydymas ir profilaktika
GERL gydyti ir profilaktikai rekomenduojama daug ne vaistinio gydymo būdų, pirmiausia siūloma keiti gyvenimo būdą ir mitybą. Daugelio klinikinių tyrimo metu alkoholio ir rūkymo atsisakymas, kūno masės mažinimas, kūno padėties keitimas miegant, padidėjusio intraabdominalinio spaudimo mažinimas suretino ir sutrumpino refliukso epizodus. Ligonį kurį vargina simptomai reikia paaiškinti mitybos ir gyvenimo būdo keitimo svarbą, siūlyti tai daryti neatsižvelgiant į ezofagito laipsni. Tačiau, kai yra ryški ligos eiga, vien šių būdų neužtenka. Tuomet rekomenduotina pradėti gydyti vaistais ir tik vėliau juos nutraukus pabrėžti ne vaistinių būdų svarbą remisijai palaikyti ir ligos profilaktiką.
Ne vaistinės priemonės GERL gydyti ir profilaktikai: mažinti per didelę kūno masę, pakelti lovos galvūgalį, atsisakyti ankštų drabužių, po valgio vengti dirbti pasilenkus ar susirietus. Mitybos pokyčiai: nepersivalgyti, dažnai saikingai maitintis, nevalgyti einant gulti, vengti kai kurių produktų (aštrių patiekalų, mėtos, cinamono, česnakų, žalių svogūnų, kopūstų, ridikų, ropių, špinatų, pomidorų padažo, šokolado, riebaus maisto, rūkytų, sūdytų, marinuotų, raugintų produktų, šaltų patiekalų, šviežios mielinės tešlos kepinių. Mažiau gerti kavos, arbatos, citrusinių vaisių sulčių ir gazuotų gėrimų. Kitos priemonės: vengti alkoholinių gėrimų, ypač gausaus alaus vartojimo, nerūkyti, vengti kai kurių vaistų.