Tai lėtinė liga, kuriai paūmėjus atsiranda skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Paviršinės skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės žaizdelės vadinamos erozijomis. Jei pažeidimas gilesnis, susidaro gleivinės „žaizda” – tai opa.
Ligos priežastys
- Bakterija, vadinama Helicobacter pylori (H.pylori). Pagrindinis užsikrėtimo būdas – per burną. Užsikrėtusių šia bakterija žmonių yra labai daug, bet dauguma jokių ligos simptomų neturi. Kitiems ši bakterija gali sukelti ūminį ar lėtinį skrandžio uždegimą, opaligę ar net skrandžio vėžį.;
- Vaistų vartojimas (aspirino, vaistų nuo uždegimo – indometacino, diklofenako ir kt., hormoninų vaistų);
- Rūkymas;
- Stresas;
- Netinkama mityba (nereguliarus, retas maitinimasis, aštrus, grubus maistas.
Ligos simptomai
- Pykinimas
- Vėmimas
- Rėmuo
- Skausmas viršutinėje pilvo dalyje
- Pilvo skausmas nevalgius, naktį
- Pilvo skausmas pavalgius.
Ligos eiga
Dažniausiai jaučiamas skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Jei opa dvylikapirštėje žarnoje, skauda nevalgius, o pavalgius pagerėja. Jei opa skrandyje – skauda pavalgius. Ligonį taip pat gali pykinti, vargina rėmuo, tačiau apetitas dažniausiai išlieka normalus.Gydoma opa užgyja per maždaug 4 savaites, o simptomai išnyksta greičiau. Neskiriant gydymo tai trunka ilgiau. Ligai paūmėjus, opa gali atsirasti iš naujo. Kai kurios komplikacijos (kraujavimas, prakiurimas) vystosi labai greitai ir gali būti mirtinos.
Komplikacijos
Opos gali kraujuoti. Tokiu atveju gali atsirasti vėmimas tamsiu krauju (kaip kavos tirščiai), juodos išmatos, silpnumas, mažakraujystė (sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje). Dėl labai gilios opos pragraužiama dvylikapirštės žarnos ar skrandžio sienelė, opos gali prakiurti. Pagrindinis simptomas – labai stiprus skausmas skrandžyje ir aplink jį (kaip peilio dūris). Kartais opos prasigraužia į greta esantį organą (dažniausiai kasą) – opa pragraužia dvylikapirštės žarnos sienelę, prie kurios liečiasi kasa ir sukelia kasos uždegimą, atsiranda skausmas nugaroje. Gyjant opoms (ypač jei jos dažnai kartojasi), susidaro randai, susiaurėja žarna ar skrandis. Dėl to gali būti vėmimas, mažėti kūno svoris.
Tyrimai
Pagrindinis tyrimo metodas – gastroduodenoskopija. Jos metu galima ne tik pamatyti opą, bet ir paimti gleivinės biopsiją H.pylori ar vėžiui nustatyti. Rentgenologinis skrandžio tyrimas – mažiau patikimas metodas, atliekamas, jei dėl kokių nors priežasčių negalima atlikti gastroduodenoskopijos. Jo metu H.pylori nenustatoma. H.pylori galima nustatyti ir specialiu kraujo tyrimu.
Lietuvoje padidėjusio skrandžio rūgštingumo ligoms nustatyti taikomas endoskopinis tyrimas - specialiu vamzdelį primenančiu prietaisu apžiūrima stemplės ar skrandžio ertmė. Lietuvoje taip pat galima atlikti kvėpavimo testą, tačiau endoskopija yra pigesnė.
Gydymas
Opaligės gydymui vartojami kelių rūšių vaistai. Paprasčiausi iš jų – skrandžio rūgštį neutralizuojantys vaistai – antacidiniai (į jų sudėtį įeina kalcio, magnio, aliuminio hidroksidai). Jų išgėrus gana greit sumažėja skausmas. Stipriau veikiantys yra skrandžio rūgšties išsiskyrimą slopinantys vaistai – H2 receptorių blokatoriai (ranitidinas, famotidinas) ir protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolis, lansoprozolis). Juos vartojant sumažėja skausmas, opa greičiau gyja. Gali būti skiriami ir gleivinę apsaugantys vaistai – sukralfatas, mizoprostolis. Jei randama H.pylori, turi būti skiriamas ją naikinantis gydymas, kitaip yra didelė tikimybė, kad opa atsiras iš naujo. Skiriamas trijų vaistų derinys, iš kurių du yra antibiotikai (dažniausiai klaritromicinas, amoksicilinas ar metronidazolis). Egzistuoja įvairios šio gydymo schemos, ir jas parinkti turi gydytojas. Gydymas dažniausiai trunka 7 dienas, po to dar 2-4 savaites skiriami rūgšties išsiskyrimą slopinantys vaistai. Svarbu gydymą tęsti kiek paskirta ir nenutraukti, kai pasijutote geriau! Atsiradus komplikacijoms, gydoma ligoninėje ir dažnai tokiu atveju operuojama.
Patarimai
Susirgus opalige, reiktų nebevartoti vaistų nuo uždegimo (aspirino, diklofenako, indometacino ir kt.). Svarbu reguliariai maitintis, nevartoti aštraus maisto (pvz., svogūnų, česnakų, aštrių padažų), marinuotų, rūkytų, riebių produktų, gazuoto vandens, kavos, alkoholio. Tinka pieno produktai, košės, neriebi mėsa, žuvis, troškintos daržovės ir kt. Atsiradus viršutinės pilvo dalies skausmui, ypač jei anksčiau esate sirgęs opalige, galite išgerti rūgštį neutralizuojančių ar jos išsiskyrimą slopinančių vaistų, o dėl tolesnio gydymo kreipkitės į gydytoją
Paplitimas Lietuvoje
Serga 5 – 10% visų gyventojų, dažniausiai darbingo ( 25 – 50 m. ) amžiaus. Skrandžio opalige paprastai serga vyresni žmonės, vyrai 1,5 – 2 kartus dažniau nei moterys. Dvylikapirštės žarnos opaligė dažniau prasideda jaunesniame amžiuje ir ja 5 – 6 kartus dažniau serga vyrai nei moterys. Bakterijos Helicobacter pylori (H.pylori) sukeltą infekciją Lietuvoje turi apie trečdalis 10-12 metų vaikų, apie 40-50 proc. jaunuolių bei apie 70 proc. suaugusiųjų.
Gyvenimo būdas sergant opalige
• Nekankinkite savo skrandžio persivalgydami. Beje, badauti – taip pat negerai. Valgykite po truputį, mėgaudamiesi šiuo malonumu 5–6 kartus per dieną. Negalima valgyti sūraus, aštraus, labai šalto arba labai karšto maisto. • Nevartokite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno, aspirino, diklofenako ir pan.). • Vartokite gydytojo paskirtus vaistus ne tol, kol pasijusite geriau, bet tiek, kiek paskyrė jūsų gydytojas (gydymas paprastai trunka ilgiau nei norėtųsi).
Maisto receptai
- 20 g medetkų žiedų užpilti 200 ml verdančio vandens, palaikyti 15 min., nukošti. Gerti po ½ stiklinės užpilo 3 kartus per dieną prieš valgį.
- 10 g gysločio sėklų užpilti 200 ml verdančio vandens, palikti pritraukti 3 min., nukošti. Gerti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį.
- 200 ml avižų grūdų su žiedynais užmerkti iš vakaro, ryte užpilti 300–400 ml vandens ir virti tol, kol pasidarys tyrelė, tuomet nukošti. Vartoti po ½ stiklinės 10 minučių prieš valgį.
- Susmulkinti po 10 g ramunės žiedų, pankolio vaisių, piliarožės šaknų, varpučio šaknų. 2 arbatinius šaukštelius šio mišinio užpilti 200 ml verdančio vandens, uždengti šiltai, palikti pritraukti 30 minučių, nukošti. Gerti po stiklinę užpilo prieš miegą.
- 2–3 kartų per dieną valandą prieš valgį gerti po ½ stiklinės pašildytų baltagūžių kopūstų sulčių.
- ½ ramunėlių žiedų, 2 dalys kalendros žiedų, 2 dalys šalpusnio lapų. Užpilti 200 ml verdančio vandens, palikti pritraukti 30 minučių, nukošti. Gerti po 1/3 stiklinės užpilo 20 minučių prieš valgį 2 mėnesius.