pirmadienis, spalio 22, 2007

Obuoliai – sveikatos šaltinis


Nors neretai sveikatos eliksyro stengiamasi ieškoti tolimuose egzotiškuose kraštuose, kartais jis būna visai čia pat – galbūt net ką tik bumbtelėjo nuo obels tiesiog jūsų sode. Moksliškai įrodyta, kad obuoliai gali būti puiki profilaktinė priemonė nuo daugelio negalavimų.
1. Mokslininkai paskelbė tyrimo išvadas, kad natūralios obuolių sultys saugo vaikus nuo astmos išsivystymo. Tereikia kasdien išgerti jų po 1-2 stiklines.
2. Viename vidutinio dydžio obuolyje yra apie 3 g maistinių skaidulų – o tai jau 10 proc. rekomenduojamos paros normos.
3. Obuoliuose yra ir tirpių, ir netirpių skaidulų. Tai reiškia, kad obuoliai ne tik pagerina virškinimą, bet ir sumažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
4. Obuoliuose esantis pektinas padeda iš organizmo pašalinti toksinus.
5. Obuolių žievelėse gausu flavanoidų, kurie šalina iš organizmo vėžį sukeliančius laisvuosius radikalus bei saugo nuo širdies ligų.Nors neretai sveikatos eliksyro stengiamasi ieškoti tolimuose egzotiškuose kraštuose, kartais jis būna visai čia pat – galbūt net ką tik bumbtelėjo nuo obels tiesiog jūsų sode. Moksliškai įrodyta, kad obuoliai gali būti puiki profilaktinė priemonė nuo daugelio negalavimų.

pirmadienis, spalio 15, 2007

Vitaminai


Vitaminai - smulkiamolekuliai organiniai junginiai, reikalingi organizmo gyvybinei būklei pagerinti, bet kurių pats organizmas pasigaminti negali, todėl gauna su maistu. Vitaminai paprastai nenaudojami kaip energijos šaltinis ar statybinė medžiaga, jie naudojami kaip kofermentai, dalyvauja kai kurių funkcijų valdyme ir pan., todėl jų reikia labai nedidelių kiekių.
Tas pats junginys vienų rūšių gyvūnams gali būti vitaminas, kitų – ne vitaminas. Pvz., askorbo rūgštis žmogui - vitaminas, o daugeliui kitų žinduolių ji ne vitaminas, nes jie patys susintetina tiek, kiek reikia.
Žmonėms reikalingi 13 skirtingų vitaminų.
Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas (Kazimierz Funk). Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita (gyvenimas) ir priesagos -amin, kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar tai nėra taisyklė.
Pavadinimai vitaminams iš pradžių buvo suteikiami, atsižvelgiant į ligas, kurių simptomus jie panaikina (antirachito, antiskorbuto, antipelagros, antiberi-beri vitaminai). Tačiau tam tikros avitaminozės sukelia labai įvairius ir kintamus simptomų derinius. Teigiama, kad vitaminų žymėjimas raidėmis buvo pradėtas naudoti istorine jų atradimo tvarka A (pirmąjį kartą aprašytas 1913 m.), B (B1 1926 m.), C (1925 m.), D (1922 m.), E (1922 m.), H (1935 m.), K (1935 m.). Tačiau pirmiausiai vitaminu A buvo pavadintas antirachito vitaminas, kurį dabar vadiname vitaminu D. B grupės vitaminais buvo pavadinta vandenyje tirpių organinių maisto medžiagų frakcija.
Vitaminai gali būti skirstomi į dvi grupes: tirpūs vandenyje ir tirpūs riebaluose. Dėl to maisto racionas, kuriame visiškai nėra riebalų, gali nebūti visiškai sveikas.

Skaidulos - viso organizmo sveikatai

Skaidulos pasižymi daugeliu naudingų savybių - jos reguliuoja cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, skatina žarnyno veiklą. Tyrimų rezultatai rodo, kad tokie produktai, kaip apelsinai, miežiai, avižos, pupos ir kiti ankštiniai, vaisiai ir daržovės, rudieji ryžiai, akivaizdžiai sumažina cholesterolio kiekį. Be to, daug skaidulų turintis maistas yra lėčiau virškinamas, todėl nebūna staigių cukraus kiekio svyravimų kaip valgant duoną, bulves ar saldumynus. Taip pat reikia priminti, kad daug skaidulų turintis maistas ilgesniam laikui suteikia sotumo jausmą, todėl jį valgant lengviau reguliuoti svorį.

Sveikas gyvenimas. Kas tai ?

Tai gyvensena, kuri MAŽINA PAVOJŲ sunkiai susirgti ir anksti mirti. Sveika gyvensena neapsaugos nuo visų ligų ar negalavimų, tačiau padės išvengti daugelio mirčių, ypač tų, kurias sukelia širdies ir kraujagyslių ligos bei plaučių vėžys. Mokslo duomenimis, yra tam tikro elgesio tipai, sudarantys pagrindą sunkiam ligotumui ir ankstyviai mirčiai. "Medikas pataria" tikslas - padėti Jums pakeisti savo elgesį ir SUSTIPRINTI SVEIKATĄ taip, kad Jūs ir Jūsų šeima gyventų sveikesnį, ilgesnį ir džiugesnį gyvenimą.
Tai gyvensena, kuri JUMS PADEDA PATIRTI GYVENIMO DŽIAUGSMĄ IR PILNATVĘ. Sveikata reiškia ne vien išvengtą ligą ar negalavimą. Tai taip pat fizinė, psihikos ir socialinė gerovė. "Medikas pataria" Jus pamokys sveikiau gyventi, todėl galėsite ILGIAU DŽIAUGTIS VISOMIS GYVENIMO SPALVOMIS.
Tai gyvensena, TINKAMA VISAI JŪSŲ ŠEIMAI. Vadovaudamiesi sveikos gyvensenos nuostatomis, Jūs tapsite teigiamu pavyzdžiu kitiems, ypač vaikams, sukursite geresnę aplinką jiems augti. Padėdami sveikai gyventi vaikams, Jūs prisidėsite prie jų gerovės ir sudarysite jiems sąlygas patirti gyvenimo džiaugsmą dabar ir ateityje.

Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!


Medikai magnį vadina svarbiausiu gyvybei metalu. Neorganinių junginių pavidalu magnio yra kauluose, kituose audiniuose – organinių junginių pavidalu.

Žmonės, kuriems trūksta magnio, paprastai jaučia niekuo nepaaiškinamą vidinį nerimą, stresą, širdies ritmo sutrikimus, raumenų mėšlungį, pirštų galiukų tirpimą. Gali suktis galva, ūžti ausyse, atsirasti nuolatinis nuovargis. Jei magnio trūksta ilgą laiką, kraujagyslių sienelėse ima kauptis kalcio druskos. Esant magnio trūkumui, iš organizmo pašalinamas kalcis – gali ištikti širdies veiklos sutrikimai, kojų mėšlungis, kamuoti pykinimas. Daugiau magnio reikia nėščioms ir maitinančioms savo pienu moterims. Magnio stoką gali jausti vyresnio amžiaus žmonės. Naujausi tyrimai rodo, jog du trečdaliai pagyvenusių žmonių su maistu gauna 75 proc. mažiau magnio nei rekomenduojama. Tai skatina osteoporozės vystymąsi. Magnio taip pat trūksta ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu. Kai trūksta magnio, šio elemento atsargas organizme galima papildyti valgant tam tikrus maisto produktus. Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai – duona, kruopos, sėlenos, žirniai, pupelės. Beje, perdirbant grūdai netenka 80 proc. magnio kiekio. Daug magnio randama augaliniuose produktuose, ypač žaliuose, nes jis yra chlorofilo sudedamoji dalis (petražolėse, krapuose, špinatuose, rūgštynėse), taip pat juodojoje arbatoje, džiovintuose grybuose, kakavoje, krabuose, krevetėse, jūros kopūstuose bei moliūguose. Šio elemento gausu ir riešutuose, razinose, vynuogėse, kopūstuose, morkose, grikiuose, sojų pupelėse, ryžiuose. Pieno produktuose magnio nedaug, tačiau juose magnis yra lengvai pasisavinamos formos. Daug magnio turi ir žuvis (ypač lašišinė), chalva, švieži vaisiai, arbūzai. Jei pasireiškia simptomai, rodantys, kad jums trūksta magnio, o vien maisto produktais teigiamo poveikio nesiseka pasiekti, pravartu įsigyti magnio preparatų. Jų pasiūla ir įvairovė tikrai didelė. Magnio tabletės ypač naudingos širdies infarktui, miokardo nekrozei, krūtinės anginai gydyti ir profilaktikai, jei tokios indikacijos atsirado dėl magnio trūkumo. Kadangi trūkstant magnio, be jau minėtų simptomų, gali pasireikšti ir nemiga, galvos skausmai, atminties sutrikimas, pablogėjęs sugebėjimas susikoncentruoti, dezorientacija ar net haliucinacijos, apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas, būtina pašalinti šio preparato trūkumą organizme, nes ilgalaikis magnio trūkumas gali sukelti lėtinius sveikatos sutrikimus. Tam ypač tinka „Magne B6” preparatas. Magnio ir vitamino B6 derinys ypač naudingas, kadangi vitaminas B6 padidina magnio jonų absorbciją žarnyne 20-40 proc., teigiamai veikia magnio apykaitą organizme – vitaminas B6 įsiskverbia į nervinių ląstelių struktūras, apsaugodamas jas nuo suirimo ir padeda organizmui geriau pasisavinti magnį. Preparato „Magnis +B6” veiklioji medžiaga – magnio laktatas, todėl šio maisto papildo vartojimas yra veiksmingesnis, nei preparatų, kurių veiklioji medžiaga – magnio oksidas. Magnio oksidas prasčiau pasisavinamas, todėl, norint pasiekti tą pati poveikį, reikia išgerti daug daugiau tablečių nei laktato.

Sveikos akys


Subalansuota mityba ir su tuo susijusi sveikata yra gyvybiškai svarbi kiekvienam žmogui. Dabartinis gyvenimo tempas reikalauja gero regėjimo, kuris būtinas sėkmingam darbui. Akys dažnai pavargsta daug skaitant ar rašant, ilgai dirbat kompiuteriu.Akims ypač naudingi vitaminai A (retinolis) ir E (tokoferolis). Daugiausia vitamino E yra žuvų taukuose, svieste, grietinėje, kiaušinyje (trynys). Taip pat šaltalankis turi ir daug vitvitamino E, sojos pupeles, grikiai, avižinės kruopos. Būtinos akims ir kitos medžiagos. Žuvų taukai gerina tinklainės kraujotaką ir didina regėjimo aštrumą. Antioksidantai (vit. C, vit. E, cinkas, beta karotenas) tarsi akiniai saugo nuo kenksmingo saulės ultravioletinių spindulių poveikio, stabdo oksidacinius laisvųjų radikalų procesus. Vitaminas B gerina akies nervų funkciją.

Spalio 20 d. minima Pasaulinė osteoporozės diena



Osteoporoze serga 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Ja rizikuoja susirgti 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų virš 50m. amžiaus. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) yra paskelbusi šią ligą antra didžiausia liga pasaulyje ir anot Tarptautinio Osteoporozės Fondo (TOF) dėl osteoporozės žmonės ligoninėse praleidžia žymiai daugiau laiko nei dėl daugumos kitų ligų, tokių ir kaip krūties vėžys ar širdies infarktas. Taigi yra daugybė priežasčių “sumušti lūžį”, kaip kad sako šių metų spalio 20d. Pasaulinės Osteoporozės Dienos šūkis.

"Sumušti lūžį" - apsisaugoti nuo osteoporozės ir invalidizuojančių kaulų lūžių- padės Calcigran: Nauja analizė, kuri buvo publikuota autoritetingame medicinos žurnale The Lancet, įrodo, kad kalcis arba kalcis derinyje su vitaminu D 12% sumažina osteoporozės lūžių riziką, ir dvigubai- 24% - sumažina šią riziką, kai pacientai paskirtą medikamentą vartoja bent 80% laiko rekomenduotomis dozėmis.

Maisto piramidė


Sveika gyvensena – gyvenimo būdas nuo vaikystės

Sveikata formuojasi ir auga nuo gyvybės užsimezgimo ir žmogui būtina per visą jo gyvenimą.
Lietuvos vaikų sveikatos analizė rodo, kad problemų yra daug. Plačiai paplitęs dantų ėduonis, kaulų ir raumenų sistemos, regos aštrumo sutrikimai, daugėja psichikos susirgimų. Vidutiniškai kas antras moksleivis turi nors vieną, o kas penktas, šeštas – du sveikatos rizikos veiksnius (1997, Zaborskis).
Vaikų sveikatą lemia daug priežasčių. Kaip nurodo Pasaulinė sveikatos organizacija, 49-53% ją lemia žmogaus gyvenimo būdas. Taigi sveiko gyvenimo būdo formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė.

Riešutų svarba mūsų organizmui


Įvairios riešutų rūšys turi skirtingą mitybinę vertę. Vienos turi daugiau vitaminų, kitos - mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, lazdyno riešutuose gausu vitamino B6, kuris yra svarbus fermentiniams procesams, imuninei sistemai, baltymų apykaitai, vitamino E - svarbaus antioksidanto, saugančio nuo vėžinių ląstelių susidarymo, taip pat geležies. Graikiniuose riešutuose yra cinko, reikalingo skeletui formuotis, imuninei sistemai stiprinti. Taip pat geležies, vitamino B6, omega-3 nesočiųjų rūgščių, saugančių nuo ligų širdies ir kraujagyslių sistemą. Anakardžiai vertingi tuo, kad turi daug geležies, būtinos normaliai kraujodarai, o jos kiekiu prilygsta mėsai. Migdolai turi vitamino E, kalcio, reikalingo kaulams bei dantims formuotis, kalio, reguliuojančio kraujo spaudimą, magnio. Pistacijose gausu vitamino B1, saugančio ir stiprinančio nervų sistemą, skatinančio normalų augimą, taip pat vitamino E, kalio, geležies. Pagal sveikos mitybos piramidę riešutai patenka į vieną maisto produktų grupę kartu su mėsa, paukštiena, žuvimi, ankštiniais, kiaušiniais. Produktų iš šios grupės reikėtų suvartoti 2-3 porcijas per dieną. Viena dalis galėtų būti 100-150 g riešutų.

Sultys gydo

Sultyse beveik nėra baltymų, riebalų ir cholesterolio, todėl jos gelbėja sutrikus riebalų apykaitai organizme ar laikantis baltymų kiekį ribojančių dietų.
Anot dietologės, sultys padeda organizmui apsivalyti. Kadangi sultyse gausu kalio, jos skatina šlapimo išskyrimą. Kartu iš organizmo pasišalina druskos ir baltymų apykaitos produktai - šlakai. Tai ypač aktualu sergantiems širdies, kraujagyslių ligomis, podagra, inkstų akmenlige. Labiausiai tinka apelsinų, abrikosų, citrinų, vyšnių, mandarinų, bananų, persikų, juodųjų serbentų, morkų sultys.
Sultyse esančios mineralinės medžiagos (kalis, magnis, kalcis, natris) padeda palaikyti šarmų - rūgščių pusiausvyrą, atkuria normalų pH balansą kraujyje. Tai svarbu sergantiesiems kraujagyslių ligomis.
Nors sultyse geležies yra 10 kartų mažiau nei mėsoje, ši geležis yra geriau įsisavinama, nes sultyse gausu vitamino C. Todėl sergantiesiems mažakraujyste rekomenduojama gerti erškėtuogių, mėlynių, spanguolių, persikų, abrikosų, obuolių, aviečių, slyvų, burokėlių bei morkų sultis.
Papildomas magnio šaltinis gali būti arbūzų, bananų, vynuogių, vyšnių, pomidorų sultys.
Stiprinti imunitetą ir atsparumą infekcinėms ligoms padeda šaltalankių, morkų, pomidorų, šermukšnių, kivių, obuolių, apelsinų sultys. Bruknių bei spanguolių sultys pasižymi antiseptinėmis savybėmis.
Pablogėjus regėjimui, atsiradus odos problemoms verta gerti sultis, kuriose yra karotino: šaltalankių, morkų, šermukšnių, pomidorų. Beje, morkų sulčių poveikis sustiprėja įmaišius šaukštelį aliejaus.
Pasak dietologės , sulčių organinės rūgštys skatina virškinimo sulčių išskyrimą ir žarnyno peristaltiką - maisto judėjimą žarnynu. Geriant citrinų, serbentų, spanguolių, šermukšnių, slyvų sulčių gerėja virškinimas.
Slyvų sultys ypač pasižymi laisvinančiu poveikiu, todėl tinka esant vidurių sukietėjimui. Sergant skrandžio opalige, sutrikus skrandžio rūgštingumo pusiausvyrai tinka vartoti šviežias bulvių sultis.
Burokėlių sultyse esanti folio rūgštis skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose, vitaminas PP gerina kraujo apytaką, todėl šios sultys tinka sergant mažakraujyste. Tačiau burokėlių sultys netinka sergant podagra. Šias sultis geriau laikyti šaltai, nes šilumoje suyra folio rūgštis.

Sveika vakarienė

Šviežių daržovių ir vaisių salotos, užpilti citrinų sultimis ir augaliniu aliejumi, geriausia alyvuogių. 100 g virtos žuvies arba 60 g lieso kumpio arba labai šviežias minkštai virtas kiaušinis, 5 arbatiniai šaukšteliai virtų ryžių arba 2 nedidelės virtos bulvės. Jogurtas arba 150 g liesos varškės, arbatinis šaukštelis medaus ir 2 arbatiniai šaukšteliai daigintų kviečių. Šviežių vaisių (obuolių, kriaušių arba ananasų) kompotas.