Opaligė

Klasifikacija. Vaikų opaligės klasifikaciją pasiūlė A. Maurinas ir kt. (1982). Paprastai nurodoma opaligės fazė (1-paūmėjimas, 2-ne visiška klinikinė remisija, 3- klinikinė remisija), lokalizacija (skrandis, dvylikapirštė žarna), forma (nekomplikuota, komplikuota, kokios komplikacijos), funkcinė skrandžio būklė (rūgštingumas), kitos ligos. Kai įmanoma, nurodoma klinikinė ir endoskopinė opaligės stadija (1-šviežia opa, 2-epiteliacijos pradžia, 3-opos defekto gijimas, 4-klinikinė-endoskopinė remisija).

Ligos paplitimas. Dabar vaikų opalige serga 1,2 ± 0,3 vaiko iš 1000. Iki 12 metų berniukai ir mergaitės serga maždaug vienodai, vėliau dažniau serga berniukai ir jaunuoliai. Mokyklinio amžiaus vaikai serga dažniau negu ikimokyklinio.

Ligos priežastys. Ligą gali sukelti keli tarpusavyje susiję faktoriai. Tai mitybos režimo pažeidimas, dažnos konfliktinės situacijos šeimoje, mokykloje, kieme, per dideli užklasinės veiklos krūviai, lėtinės infekcijos židiniai, gretimų organų ligos. Sergant opalige, serotonino koncentracija sumažėja. Opaligės patogenezės mechanizmas yra labai sudėtingas. Jame didelę reikšmę turi nervų ir endokrininės sistemos disfunkcija, aplinkos faktorių poveikis, paveldimumas, genetinis skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės atsparumas ir, matyt, imunoalerginiai faktoriai. Neabejotinas agresijos faktorius yra tulžies rūgštys, refliukso metu patenkančios į skrandį.
Opaligė labai dažnai (apie 70%) yra paveldima, ypač iš tėvo pusės. Nurodoma, kad dažniau opalige serga 0 (1) kraujo grupės žmonės.

Simptomai. Gali atsirasti erozijų, užgyjančių be rando, nes pažeidžiama tik gleivinė, ir opų (mažų-iki1 cm skersmens, vidutinių-1-2 cm, didelių-iki 10 cm, gigantiškų- daugiau kaip 10 cm skersmens).
Vaikams 6-12 kartų dažniau būna dvylikapirštės žarnos negu skrandžio opos.Dažniausiai susidaro viena opa, bet gali būti ir kelios.

Ligos eiga. Svarbiausias opaligės požymis-skausmas. Iš pradžių jis ne visuomet esti apibrėžtas, skauda apie bambą arba visą pilvą. Ilgainiui skausmas pasidaro stipresnis, pastovesnis. Atsiranda naktinis ir „alkio“ skausmas. Dispepsijos simptomai (pykinimas, vėmimas, rėmuo, atsirūgimai) vaikams būna rečiau negu suaugusiems. Ilgainiui jie išryškėja. Apetitas pablogėja 15-20% ligonių. Tokie ligoniai gali suliesėti. Ryškėja astenijos simptomai, greitai nuvargstama, sutrinka miegas, vegetacinės nervų sistemos funkcija. Liežuvis pasidengi apnašomis.
Opaligė dažniausiai paūmėja rudenį ir pavasarį. Paūmėjimas trunka 1,5-2 mėnesius.

Komplikacijos. Opaligė gali komplikuotis kraujavimu iš opos, kuris gali būti slaptas (dažniau) arba profuzinis.

Tyrimai. Diagnozei nustatyti daroma skrandžio sekrecijos ir rūgštingumo tyrimai, pH-metrija, radiotelemetrija. Sekrecija ir rūgštingumas dažnai būna padidėję, ypač kai yra ūminė ligos fazė ir ilgiau sergama. Gyjant opai, sekrecija paprastai normalėja. Opaligės diagnozę patvirtina gastroduodenofibroskopinis tyrimas, kai akivaizdžiai matyti gleivinės defektas bei jos pakitimai. Jeigu opaligė nesikomplikuoja, kraujas paprastai nepakinta.

Gydymas. Unikalaus vaisto nuo opaligės nėra. Ją gydyti reikia kompleksiškai. Svarbiausia sureguliuoti režimą, miegą, dietą, ir tik po to bus veiksmingas medikamentinis gydymas.
2-4 savaites skiriamas lovos režimas. Svarbu ne tik gulimas režimas, bet ir psichinė ramybė. Ligonis turi papildomai 1-2 valandas per parą miegoti. Maistas neturi mechaniškai ir termiškai dirginti skrandžio gleivinės. Valgyti duodama po nedaug, 5-6 kartus per dieną. Baltymai, riebalai ir angliavandeniai turi būti subalansuoti pagal amžiaus poreikius. Vaikui, nealergiškam pienui, rekomenduojama jo šilto duoti kelis kartus per dieną. Kai yra hiposekrecija, tinka rūgęs pienas, kefyras. Mėsa, žuvis duodama tik suflė pavidalu, neriebi. Būtini ne tik gyvūniniai, bet ir augaliniai riebalai. Negalima vartoti grubios ląstelienos, žalių vaisių ir daržovių. Rekomenduojamos kopūstų, morkų, bulvių, obuolių sultys, kepti, vėliau-žali trinti obuoliai, bananai. Gerti patariama mineralinį vandenį. Tai pat gydoma ir tam tikrais medikamentais.

Patarimai. Opaligę reikia skirti nuo simptominių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, atsirandančių veikiant vienam arba keliems veiksniams. Skirtingai nuo opaligės, nustačius ir pašalinus tuos veiksnius (veiksnį), opos užgyja. Simptominės opos linkusios komplikuotis. Dažnai jos esti nebylios ir pasireiškia tik tada, kai komplikuojasi.

Prognozė. Opaligės prognozė priklauso nuo savalaikio ir tinkamo gydymo, individualių organizmo ypatybių, komplikacijų. Opaligė linkusi recidyvuoti.

Profilaktika. Vaikams, kuriems yra rizika susirgti opalige, reikia skirti profilaktikos priemonių: sureguliuoti režimą, miegą, mitybą.