OBUOLYS

Obelis yra viena iš seniausių kultūrų, kurios vaisiai laikomi sveikatos ir jaunystės eliksyru.Matyt, todėl, kad juose yra gana daug įvairiausių angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės, krakmolo ir kt.), organinių rūgščių (obuolių, citrinų, gintaro, salicilo ir kt.). Be to, obuoliuose randama beveik visų vitaminų, kurių kiekis priklauso nuo obels rūšies. Iš mineralinių medžiagų obuoliuose daugiausia kalio, kalcio, magnio ir geležies.Obuolių žievelėse yra flavonoidų, eterinių aliejų ir nemažai vitaminų, o sėklose randama riebiojo aliejaus, glikozido amigdalino ir jodo.Obels lapuose yra B grupės vitaminų, vitamino C, karotino, kalio, kalcio, magnio, fosforo, vario, baltymo, katechinų, organinių rūgščių, flavonoidų, eterinio aliejaus, fitoncidų, amigdalino. Gydomosios savybės priklauso nuo obuolių rūšies. Nustatyta, kad fitoncidų gausa pasižymi aromatingieji obuoliai, fenolių ir rauginių medžiagų daugiau turi aitroko skonio vaisiai, vitamino PP daugiausia yra tuose, kurie perpjauti greičiau paruduoja, o karotino - turinčiuose geltoną žievelę. Obuoliai valgomi švieži, virti, marinuoti, džiovinti, mirkyti. Iš jų verdami kompotai, tyrės, gaminami marmeladai, saldainiai, sultys, gira ir kitokie gėrimai. Obuolių arba jų tyrių dedama į įvairius kepinius, pyragus. Iš jų gaminami desertai, jų dedama į daržovių salotas, varškės, makaronų, kiaušinių, mėsos patiekalus.Gydomosios savybėsObuoliai naikina bakterijas, skatina prakaitavimą ir tulžies bei šlapimo išsiskyrimą, detoksikuoja organizmą, stimuliuoja kraujodarą, palengvina atsikosėjimą, pagreitina žaizdų gijimą, mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja medžiagų apykaitą ir rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, gerina kraujagyslių pralaidumą, palankiai veikia žarnyną ir smegenis, stiprina organizmą, saugo nuo skydliaukės ligų, akmenligės.Obuoliai rekomenduojami sergant: mažakraujyste, avitaminoze, ateroskleroze, hipertenzija, širdies, inkstų, šlapimo pūslės, kepenų, odos ligomis, poliartritu, reumatu, osteochondroze, bronchitu, neuroze, cukriniu diabetu, dizenterija, žarnyno uždegimu, kolitu, užkietėjus viduriams, nutukus, pasunkėjus kvėpavimui ir kamuojant sausam kosuliui, norint išvengti inkstų akmenligės ir podagros. Rūgštaus skonio obuoliai (pavyzdžiui, antaniniai) labiau rekomenduojami sergant cukriniu diabetu, nutukus, sumažėjus skrandžio sekreto rūgštingumui, o saldesni - sergant širdies bei kraujagyslių sistemos, inkstų, kepenų ligomis ir podagra.Norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, rekomenduojama kasdien suvalgyti bent po 2-3 bet kokios rūšies obuolius.Obels lapų antpilas mažina karščiavimą, padeda gydyti avitaminozę, poliartritą, reumatą, podagrą. Kasdien valgomi obuoliai saugo nuo minėtų ligų ir valo organizmą. Padeda pasišalinti ne tik kenksmingiems mikroorganizmų veiklos produktams - toksinams, bet ir gyvsidabrio, švino, stroncio, kobalto, nikelio druskoms. Su kenksmingu radiacijos poveikiu organizmui padeda kovoti medžiagos, kurių daugiausia yra ne visiškai sunokusiuose ir keptuose obuoliuose, ypač antaniniuose, bananiniuose. Žalių obuolių fitoncidai naikina dizenterijos sukėlėjus, auksinį stafilokoką, gripo A virusus. Šie vaisiai valo burnos ertmę ir stiprina dantenas. Žali, kepti ir virti obuoliai rekomenduojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas nuo tinimų, sąlygojamų širdies bei kraujagyslių sistemos ir inkstų ligų.

GROŽIS ARBATOS PUODELYJE

Kinai ir japonai jau seniai žino, kiek daug mūsų grožiui ir sveikatai gali suteikti paprasčiausias arbatmedžio lapelis. Matyt todėl Tolimųjų Rytų moterys visada galėjo pasigirti švelnia kaip persikas oda. Vakarų Europos mokslininkai vos prieš keletą metų
susidomėjo arbata ir jos naudingomis savybėmis. Tyrimais buvo įrodyta, kad arbata mažina spaudimą ir cholesterolio kiekį, apsaugo dantis nuo karieso. Tose pasaulio šalyse, kur geriama daug arbatos, žmonės beveik neserga odos vėžiu, nors beveik ištisus metus ten šviečia saulė ir siunčia ypač kenksmingus UV spindulius. Žalia, juoda ar spalvota? Šiuolaikinėje kosmetikos pramonėje plačiai naudojama juodoji ir žalioji arbata. Jos įeina į daugelio antibakterinių kremų sudėtį. Tokie kremai mažina uždegiminius procesus ir ramina sudirgusią odą. Ypač “arbatiniai” kremai tinka alergiškiems žmonėms. Žalioji arbata rečiau naudojama kosmetikos srityje, kadangi, pasak prekybininkų, nuo arbatos žaliai nusidažiusi kosmetikos priemonė neretai atbaido pirkėjus žalia spalva. Japonai gi mano atvirkščiai – žalia spalva jiems yra viena iš gražiausių, o kremai, kurių sudėtyje yra žaliosios arbatos, šioje šalyje itin populiarūs. Įdomu ir tai, kad žalioji bei juodoji arbata - tai vienas ir tas pats augalas. Juodoji arbata, nurinkta nuo arbatmedžio, susmulkinama, džiovinama, ir bedžiūdama įgauna tamsią (neretai ir juodą) spalvą. Žalioji arbata yra apdorojama garais. Todėl išsaugoma jos natūrali spalva ir gydomosios savybės. Žalioji arbata apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų, kurie sukelia odos vėžį, švelnina saulės spindulių poveikį odai, stiprina sveikatą. Ne veltui kosmetikos gamintojai žaliąją arbatą naudoja gamindami apsauginius kremus nuo UV spindulių.

NAUJOVĖS XXI a. MITYBOJE

XXI a. žymiausi mitybos specialistai didžiausią dėmesį skyrė energetinei maisto produktų vertei, t.y. kaloringumui. Kiti maistinės vertės rodikliai, kaip maistinių medžiagų pasisavinimas, biologinė produktų vertė, kokybiškumas nebuvo akcentuojami. Dabar į pirmą vietą iškyla biologinė produktų vertė, pasisavinimas bei kokybiškumas.Biologinę vertę sudaro veikliųjų medžiagų buvimas maisto produktuose, be kurių neįmanomas normalus virškinimas ir pasisavinimas. Veikliosios medžiagos – tai vitaminai, makro ir mikro elementai, fermentai, natūralūs antioksidantai ir kt. medžiagos. Pirmoji mitybos funkcija yra maisto produktų gebėjimas tenkinti organizmo poreikius kiekvieną dieną palaikant normalią sveikatos būklę. Tie dalykai visiems yra žinomi.
Naujovė mityboje yra tai, kad dabar atkreipiamas dėmesys ir į kitas mitybos funkcijas, būtent: antroji mitybos funkcija yra ta, kad su maistu mes turime gauti medžiagų, kurios šalintų iš organizmo virškinimo metu atsiradusius teršalus. Šalinimo procesą turi atlikti maiste esančios balastinės, skaidulinės medžiagos – žalių vaisių ir daržovių celiuliozė, sėlenos, rupaus malimo miltai, kruopos. Naujovė yra ir trečioji mitybos funkcija – tai apsauginė. Reikia vartoti tokį maistą, kuriame yra medžiagų, saugančių organizmą nuo radiacijos, patogeninių mikrobų ir virusų. Nuo radiacijos saugo antioksidantų turintys produktai – žalia arbata, gilių kava ir kt. Nuo virusų ir bakterijų mus saugo pelyno, kmynų, imbiero, kiaulpienių arbatos. Naujovė mityboje yra tai, kad maisto pramonėje pradėti naudoti modifikuoti augalai, kaip soja, kukurūzai, rapsas, bulvės, cukriniai runkeliai ir t.t. JAV į maisto produktų sudėtį įeina 60 procentų modifikuotų augalų. Naujovė mityboje yra tai, kad į maisto produktus yra dedamos kenksmingos medžiagos, kurių indeksas žymimas raide E. Tai sintetiniai dažikliai, saldikliai, konservantai, tirštintojai, stabilizatoriai, emulgatoriai, aromatizatoriai, antibiotikai ir taip toliau. Toks maistas negali užtikrinti sveikatos, o tik sukelia įvairias ligas.

7

Kaip ilgai ir sveikai gyventi

Sveikas stuburas. Kodėl sveika miegoti ant kieto čiužinio . Ir nesveika ant minkšto? Kodėl naudinga miegoti ant Kietos pagalvės? Profilaktika yra geriausia priemonė išvengti. Rūpesčių su stuburu. Gyvenimas yra judėjimas. Vaikščiojimas basam. Kvėpavimas. Kvėpavimas, rūkymas ir senėjimas. Tinkamas kvėpavimas padeda. Atsikratyti antsvorio. Vanduo: nuodai arba vaistai. Vanduo, kurį geriame. Vanduo, kurį turime gerti. Sveikas virškinimas. Kartu ar atskirai? Baltymų vartojimo taisyklės. Angliavandenių vartojimo taisyklės. Riebalų vartojimo taisyklės. Kaip vartoti vaisius? Valgio skonis. Kaip reikia valgyti? Organizmo valymas. Organizmo valymo būdai. Mokėjimas laimingai gyventi. Psichika. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Vitaminų aprašymas

Vitminai - tai organines medziagos, nedideliais kiekeis butinos medziagu apykaitai. Ju organizmas pasigaminti negali. Dauguma vitaminu yra dalis kofermentu, kurie reiksmingi fermentu veikloje. Vitaminai skirstomi i tirpius riebaluose (a,d,e,k) ir vandenyje (b grupes(visi), c,h,p,pp).A - butinas regejimui, odai ir gleivinesms, kaulu ir dantu formavimuisi, nervu sistemos veiklai, infekciniu ligu profilaktikai.B1 - svarbus angliavandeniu apykaitai, nervusistemos veiklai, gerina apetita, sirdiesraumenu darba.B2 - gerina medziagu apykaita, butina baltymu sintezei, kaulu ciulpu funkcijai, regejimui.B3 - dalyvauje energijos apykaitoje.B6 - svarbus amino rugsciu apykaitai, galvos smegenu veiklai, dalyvauja Na ir P apykaitoje, skatina kraujo gamyba, stiprina imuniteta.B12 - svarbus eritrocitu gamybai, kraujo kresejimui, kepenu funkcijoms, cholesterio apykaitai.C - gerina medziagu apykaita, reiksmingas baltymu sintezes procesams.D - reiksmingas Ca ir P apykaitai, nuo jo priklauso kaulu ir dantu sveikata.E - butinas vaisiaus isnesiojimui, eritrocitams susidaryti.Folio rugstis - reikalingas raudonuju kraujo kuneliu, DNR ir RNR susidaryme.H - dalyvauje angliavandeniu apykaitoje.K - dalyvauje kraujo kresejime, medziagu apykaitoje, kauliniam audinyje.Mineralines medziagos - tai mikroelementai.Jie taip pat kaip ir vitaminai butini musu organizmui.Ca - pagrindine kaulu ir dantu sudedamoji dalis, reiksmiga nervu, raumenu, sirdies darbui, butinos kraujo kresejimui.Fe - hemoglobino sudetine dalis, butina aprupinant audinius deguonimi.Na - reikalingas lasteliu osmosiniam slegiui palaikyti, itakoje vandens balansa organizme, pH, stimuliuoja nervu sistema.F - ieina i kaulu sudeti ir audinius, skyscius, nervini audini. Svarvus energijos gamyboje ir fermentu veikloje.Mg - reguliuoja nervinio signalo skildima.

Sveika gyvensena

Sveikata formuojasi ir auga nuo gyvybės užsimezgimo ir žmogui būtina per visą jo gyvenimą.
Lietuvos vaikų sveikatos analizė rodo, kad problemų yra daug. Plačiai paplitęs dantų ėduonis, kaulų ir raumenų sistemos, regos aštrumo sutrikimai, daugėja psichikos susirgimų. Vidutiniškai kas antras moksleivis turi nors vieną, o kas penktas, šeštas – du sveikatos rizikos veiksnius (1997, Zaborskis).
Vaikų sveikatą lemia daug priežasčių. Kaip nurodo Pasaulinė sveikatos organizacija, 49-53% ją lemia žmogaus gyvenimo būdas. Taigi sveiko gyvenimo būdo formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė.
Augantis žmogus imlus ir lengvai pažeidžiamas. Todėl vaikui reikia žinių, gerų pavyzdžių ir įgūdžių, kad sugebėtų įvertinti negatyvius reiškinius, išsiugdytų teigiamas nuostatas, pajustų atsakomybę dėl savo ir kitų sveikatos. Todėl pedagogo vaidmuo formuojant sveikatos įgūdžius yra ypač reikšmingas.
Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų 1996 metų birželio mėn. 27 d. kolegijos nutarimas įpareigojo toliau plėtoti tarptautinį projektą „Sveika mokykla” ir kurti nacionalinį vaikų sveikatą stiprinančių institucijų tinklą. Sėkmingam jo darbui būtinas pedagogų ir ugdymo institucijų vadovų tinkamas pasirengimas. Apie pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų vientisą ir nuoseklią sveikatos ugdymo sistemą buvo kalbama ir I nacionalinėje konferencijoje „Sveikatos stiprinimas ir ugdymas šiandien: problemos ir perspektyvos”, vykusioje 1997 m. spalio mėn. 17-18 dienomis Šiauliuose.
Tačiau kvalifikacijos tobulinimo institucijos dar neturi vaikų ir jaunimo sveikatos ugdymo sistemos. Pedagogai stokoja žinių sveikatos ugdymo klausimais ir nėra tam pasirengę; neturi sveikatos ir saugios gyvensenos nuostatų: nesilaiko darbo ir poilsio, ramybės ir aktyvumo ritmo, nepropaguoja saikingo ir sveiko gyvenimo būdo ir nerodo pavyzdžio savo auklėtiniams. Be to, pedagogai dar nepakankamai susipažinę su naujausiais sveikatos ugdymo programos įgyvendinimo būdais, kurie betarpiškai ir žaismingai padeda vaikams perimti žinias apie sveikatą.
Šis projektas turėtų paskatinti pedagogus kelti savo kompetenciją sveikos gyvensenos klausimais, kad kvalifikacijos renginiuose įgytas žinias sėkmingai panaudotų savo darbe.

Rūkymas

Tabakas iš Amerikos į Europą buvo atvežtas Kolumbo prieš 500 metų. Rūkymas per 16-tą šimtmetį išplito visame pasaulyje. Ilgą laiką niekas negalvojo ir nesuprato, kad tabakas kenkia sveikatai. Tik 19-to amžiaus antroje pusėje pradėta kalbėti, kad rūkymas žalingas žmogaus sveikatai. Dabar Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekspertai vieningai teigia: “Rūkymas yra svarbiausias pavojus žmogaus sveikatai, kuris gali būti pašalintas”.

Kuo pavojingos šviežiai spaustos sultys?

Dauguma mano, kad šviežiai spaustų sulčių galima gerti kiek nori ir kad jos yra tik naudingos. Tačiau yra nevisai taip. Tos pačios sultys vieniems padeda, o kai kuriems gali ir pakenkti.
Gydomųjų sulčių savybių nereikėtų pervertinti. Juk tai pirmiausia maisto produktas. Jos gydo ne taip stipriai kaip vaistai. Griebusis sulčių terapijos, neįmanoma susidoroti su liga – jūs tik sustiprinsite organizmą.
Būkite atidūs
Sergant kai kuriomis ligomis, šviežiai spaustų sulčių negalima gerti. Taigi sergant opalige, paūmėjus gastritui ir pankreatitui negalima gerti rūgščių sulčių: citrinų, apelsinų, obuolių, serbentų, spanguolių. Jose daug organinių junginių, kurie padidina skrandžio sulčių rūgštingumą, gali sukelti rėmens graužimą ir skausmo priepuolį.
Vynuogių sulčių turėtų atsisakyti nutukę ir cukriniu diabetu sergantys žmonės. Jose labai daug gliukozės ir kalorijų. Vynuogių sulčių gėrimais neturėtų žavėtis ir sergantieji dirgliosios žarnos sindromu.
Atsiminkite, kad dauguma šviežiai spaustų sulčių laisvina vidurius. Todėl žmonėms, linkusiems į viduriavimą, rekomenduojama sultis skiesti vandeniu ir gerti po nedaug.
Kad iš šviežiai spaustų sulčių gautumėte naudingų medžiagų ir vitaminų, visiškai nereikia jas gerti litrais, kaip rekomenduoja kai kurie „gydytojai“. Tokie eksperimentai organizmui gali tik pakenkti.
Protinga norma – nuo kelių stalinių šaukštų iki trijų stiklinių per dieną (tai priklauso nuo sulčių rūšies).

Kasdieninis vitamino C vartojimas gelbsti nuo raukšlių.

Kasdieninis vitamino C vartojimas gelbsti nuo raukšlių

Kasdieninis produktų vartojimas, kurie turtingi vitaminu C, apsaugo nuo odos senėjimo.
Britų mokslininkai susiejo vitamino C vartojimą ir odos senėjimą. Jie ištyrė 4025 moterų, kurių amžius nuo 40 iki 74 metų.
Pasirodo, kad moterys, kurios reguliariai maitinasi produktais, gausiais vitamino C, turi mažiau raukšlių, nei tos, kurių racione labai mažas kiekis šių vitaminų .
Mokslininkai patvirtino, kad reguliarus vitamino C vartojimas ne tik puiki prevencija prieš raukšlių atsiradimą, bet ir lygina veido ovalą bei naikina odos sausėjimą

Ilgiausiai virškinami vaisiai ir daržovės

Kad sveikai maitintumėtės, reikia žinoti ne tik maisto kalorijų kiekį, bet ir laiką, kurio reikia suvirškinti vieną ar kitą produktą, kad be reikalo neužkrauti skrandžio pvz. užkandant pertraukėlės metu tarp pietų ir vakarienės. Greitai ir lengvai virškinami produktai žmogui suteikia greitą energiją, ilgai virškinami - ilgą sotumo pojūtį. Viskas, kas neįtraukta į žemiau esantį sąrašą virškinama dar ilgiau.

1 val. 15 min.
Petražolė
1 val 30 min.
Citrina, jūrų kopūstai
1 val 45 min
Avokadas, vynuogės, mango, alyvuogės, avietės
2 val.
Mėlynės, vyšnios arba trešnės, greipfrutai, apelsinai, razinos, kokoso pienas, artišokai, česnakas, bulvės, pomidorai, rudi ryžiai
2 val 15 min
Šviežios figos, kriaušės, ananasas, braškės, šparagai, morkos, kopūstas, salotos (žaliosios)
2 val. 30 min.
Džiovintos figos, agrastai, šviežias persikas, migdolai, žali svogūno laiškai, grybai, pupelės, balti ryžiai, basmati ryžiai.
2 val 45 min
Švieži obuoliai, švieži abrikosai, serbentai, džiovinti vaisiai (abrikosai, ananasai ir kt.), juodos slyvos, arbūzas, kaštonai, šviežias kokosas, kedro riešutai, burokėlis, agurotis,
3 val.
Laimas, džiovintos slyvos, graikiški riešutai, lazdynų riešutai, brokoliai, saldūs kukurūzai, cikorija, špinatas, kalafijoras, baltos pupelės, lęšiai, soja, kviečių daigai.
3 val 15 min
Spanguolės, melionai (ilgi, "torpedos" arba apvalūs, kaip riešutai), alyvuogių aliejus, granatas, anakardžio reišutai, sausas kokosas, salieras, agurkai, svogūnai, saldus žalias pipiras, moliūgas, ridikas, saldžios bulvės, ropė, runkelis, švieži žirniai, arachisas, sorų kruopos.
3 val 30 min
Sėmenų aliejus, baklažanai, garstyčios, sausi žirniai, sojos aliejus, rugiai.
3 val 45 min
Svarainiai, churma, spalvotas kopūstas (raudonais galiukais), avižos, miežiai.
4 val
Briuselio kopūstas, krienas

Arbūzai

Senovės Rusijoje (ten arbūzų ragauta daug anksčiau, nei Lietuvoje, jie šią uogą žinojo jau IX a.) kurį laiką bažnyčia draudė valgyti šviežius arbūzus – juos buvo būtina apvirti arba pasūdyti.
Visa laimė, gyvename kitoje vietoje ir kitais laikais, taigi galime mėgautis saldžia arbūzine gaiva.
90 proc. arbūzo sudaro vanduo, organizmas jį lengvai pasisavina ir taip išsivalo nuo šlakų bei toksinų. Arbūzo minkštime gausu magnio, kalio, kalcio, fosforo, geležies bei organizmui vertingo cukraus – gliukozės, fruktozės, sacharozės.
Skirtingai, nei kiti maisto produktai, arbūzas virškinamas ne skrandyje, o žarnyne. Todėl sveikos mitybos šalininkai laikosi svarbios taisyklės – arbūzo negalima derinti su kitais produktais, nes ilgainiui tai gali baigtis skrandžio skausmu ir net gastritu.

Apelsinai

Apelsinai jau seniai tapo kasdien vartojamais vaisiais, jie yra malonaus skonio, puikiai žadina apetitą. Juose yra nemažai inozito, panašaus į vitaminus junginio, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, teigiamai veikia nervų sistemą. Šie vaisiai ne tik skanūs, kvapnūs, gražūs, gaivinantys, bet ir labai vertingi. Jų sudėtyje gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų, o į vitaminus panašios medžiagos bioflavonoidai – puikūs antioksidantai, saugantys žmogaus organizmą nuo žalingo kenksmingų medžiagų, laisvųjų radikalų poveikio, mažinantys ne tik aterosklerozės, bet ir vėžio atsiradimo riziką. Šių vaisių sudėtyje yra bakterijas naikinančių fitoncidų. Žiemą ir ankstyvą pavasarį – tai puikus natūralių vitaminų šaltinis, ir ne tik šie vaisiai, bet ir jų sultys bei sulčių kokteiliai, ypač biologiškai vertingi tie, kurie gaminami spaudžiant sultis iš šviežių vaisių.
Apelsinų minkštimas labai sultingas, jame daug pektininių ir dažančių medžiagų, bakterijas naikinančiu poveikiu pasižyminčių fitoncidų, mineralinių medžiagų. 100 gramų apelsinų yra 214 mg kalio, 44 mg kalcio, 25 mg fosforo, 17 mg magnio. Apelsinų sudėtyje daug vitaminų C, B1, B2, provitamino A. Netgi vienas apelsinas gali patenkinti vitamino C paros poreikį. Ypač rekomenduotina valgyti apelsinų sergantiesiems ateroskleroze, hipertonine liga, kepenų ligomis, podagra, nutukimu, o taip pat šių ligų profilaktikai. Apelsinai tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kiekvienam iš mūsų patartina namuose nuolat turėti apelsinų, valgyti juos, o taip pat išsispausti natūralių sulčių. Apelsinams artimuose mandarinuose gausu pektininių medžiagų, vitaminų C, B1, B2, provitamino A, bioflavonoidų. Jie pasižymi puikiomis gaivinamosiomis savybėmis.

Džiovinti vaisiai valo organizmą

Džiovintuose abrikosuose ir persikuose gausu organizmui ypač naudingo kalio. Taip pat organinių rūgščių, vitaminų, karotino, fosforo, kalcio ir geležies. O išmirkyti džiovinti abrikosai (vartojant po 100-150 g per dieną) puikiai iš žarnyno išvalo šlakus, normalizuoja jo funkciją jei yra polinkis tiek į viduriavimą, tiek į užkietėjusius vidurius. Taip pat veikia ir džiovintos slyvos.
• Nori išvalyti organizmą ir sustiprinti imunitetą? Sumalk mėsmale 200 g džiovintų abrikosų, 200 g džiovintų slyvų, 100 g išgliaudytų graikinių riešutų. Įmaišyk 2 šaukštus medaus. Gautą mišinį laikyti šaldytuve, vartoti po 2 šaukštus ryte, vos prabudus, ir vakare, prieš einant miegoti. Jei vargina vidurių užkietėjimas, į šį mišinį gali įdėti dar 50 g kviečių sėlenų.

Obuoliai ir kriauses

Anglai tvirtina: „Suvalgyk per dieną po obuolį – nesirgsi“. Obuoliuose yra daug lengvai pasisavinamų angliavandenių – gliukozės ir fruktozės – energijos ir žvalumo šaltinio. Be to, jie turtingi įvairių organinių rūgščių, palankiai veikiančių virškinamąją sistemą.

Kriaušės, kaip ir obuoliai, taip pat vertingi vaisiai. Jose gausu taninų – medžiagų, saugančių nuo žarnyno infekcijų. Taninai kovoja su daugeliu mikrobų. Susirgus infekcine žarnyno liga, rekomenduojama vartoti trintas kriaušes su medumi. Jas vartoti reikia nevalgius ir užsigerti šviežia arbata.Viena vidutinio dydžio kriaušė turi 10 procentų vitamino C dienos normos.

Tad rekomenduojama yra valgyti kriausias ir obuolius .

Morka - tai grožio ir jaunystės paslaptis

Morka – tai skėtinių šeimos daržovė. Europoje morkos ilgai, net iki XII amžiaus buvo naudojamos, kaip arklių pašaras. Pirmi morkas, kaip valgomąsias, pradėjo naudoti italai. Jie valgė trintas morkas su aliejumi, actu ir druska. Morka – tai grožio ir jaunystės paslaptis. Morkoje yra vitamino C, B, D, E, mineralų, kalcio, geležies, magnio ir karotino, kuris organizme virsta vitaminu A. Virtos morkos turi daugiau vitaminų negu šviežios, net po mėnesio virta morka bus žymiai naudingesnė negu švieži. Morka – viena iš dažniausiai naudojamų daržovių pasaulyje. Ją galima naudoti gaminant užkandžius, karštus, šaltus patiekalus, sriubas ir net desertus. Jus ne tik skaniai pavalgysite ar užkasite, bet ir pagerinsite savo sveikatą, sustiprinsite imuninę sistemą ir pašalinsite toksinus, esančius organizme.