Lietuviškos mitybos ypatumai ir sveikos mitybos pagrindai

Pasaulio sveikatos organizacija konstatuoja, kad apie 50 proc. žmogaus sveikatos bei vidutinė gyvenimo trukmė priklauso nuo gyvensenos. Vieni svarbiausių sveikatai kenkiančių veiksnių yra netinkamas maistas, mažas fizinis aktyvumas ir stresas. Kasmet nutukusių žmonių vis daugėja, jie dažniau serga didžiausią mirtingumą lemiančiomis širdies kraujagyslių ligomis, priklauso vėžio ir diabeto rizikos grupėms. Išlaidos nutukusio žmogaus ligoms gydyti yra maždaug 40 procentų didesnės nei turinčiojo normalų svorį. Dažniausiai įvardijamos nutukimo priežastys – maisto perteklius, per didelės porcijos, agresyvi maisto reklama bei nejudrumas.
Vokietija, Graikija, Kipras, Suomija, Čekija, Malta ir Slovakija pagal nutukusių ir viršsvorį turinčių žmonių skaičių pralenkia JAV. Pavyzdžiui, Graikijoje nutukusių moterų yra apie 38 procentus. Vokietijoje – net 75 procentai vyrų virš 25 metų patenka į viršsvorį turinčiųjų ar nutukusiųjų kategoriją. Panaši situacija ir Lietuvoje.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos metodiką, svorio indeksas nustatomas dalinant žmogaus svorį (kilogramais) iš ūgio (metrais), pakelto kvadratu. Normalu, jei gautas kūno masės indeksas svyruoja tarp 18 ir 25. Daugiau kaip 25 – nustatomas antsvoris, o daugiau nei 30 – nutukimas.
Daugelis asmenų, sergančių bulimija arba turinčių per didelį svorį, yra išbandę įvairių dietų. Deja, dietų poveikis trumpalaikis; prarastas svoris dažnai vėl grįžta su kaupu. Daugelis nutukusių asmenų dažnai turi psichologinių problemų, persivalgymą neretai lydi depresija.
Lietuvoje vis dar mėgstamas riebus, daug gyvulinių riebalų maistas, vartojama daug ir prasto maisto (kepto, konservuoto, su cheminiais priedais).
Kartais nukrypstama į kitus kraštutinumus: vartojama daug košių, sriubų, ilgai virtų ar keptų daržovių. Ilgai termiškai ruoštas augalinis maistas yra blogesnės kokybės , nei trumpai keptas ar virtas, troškintas mėsos gaminys. Ilgai riebaluose keptos ar virtos daržovės praranda savo maistinę vertę; toks produktas gali taip pat išprovokuoti sunkių žarnyno ligų atsiradimą, neišskiriant storžarnių vėžio.
Norinčios suliesėti moterys dažnai laikosi įvairių košių dietos. Svarbu suprasti, kad negalima pertempti skrandžio sienelių. Grūdinių kultūrų patiekalai yra labai kaloringi ir turi didelę energetinę vertę.. Kiniečiui užtenka keleto saujų ryžių, kad galėtų sunkiai fiziškai dirbti visą dieną. Nuo ryžių ar kitų grūdinių neriboto vartojimo svorio galima dar ir priaugti. Tą patį reikia žinoti apie bulves ir pieną. Prisiminkime, kaip mūsų seneliai nupenėdavo paršelį: duodavo bulves, pieną ir miltus.
Deja, reikia pripažinti, kad žmogus kūno sandara labai panašus į šiuos žinduolius. Neveltui daug metų cukraligei gydyti buvo naudojamas kiaulės insulinas, žmonėms su nefunkcionuojančiomis kepenimis buvo persodinamos kiaulės kepenys.
Gautos energetinės medžiagos turi būti panaudojamos pagal paskirtį. Jei jų gaunama daugiau, nei suvartojama, organizme kaupiasi pertekliniai riebalai, vystosi antsvoris, nutukimas, trumpėja gyvenimo trukmė dėl daugelio su nutukimu susijusių ligų atsiradimo. Cukraligė, hipertonija, insultas, infarktas yra labai dažni nutukusių, linkusių nuolat kaloringai pavalgyti ar persivalgyti žmonių palydovai. Deja, visuomenėje dar labai menka mitybos kultūra.
Cepelinai, pagaminti iš tarkuotų bulvių išspaudų, „prifarširuoti“ mėsos ir apipilti riebiu grietinės ir spirgų padažu, vis dar populiarūs ne tik menkas pajamas turinčių Lietuvos gyventojų tarpe. Sunku įvertinti bulvių plokštainio ar „žemaičių“blynų (daugelis žemaičių ginasi, kad tai ne jų tradicinis patiekalas), pagamintų iš virtų bulvių ir po to dar iškeptų, maistinę vertę.
Pienas ir jo kaloringi produktai: riebi grietinė, riebus pienas ar rūgpienis, sviestas ar kiti panašūs produktai daugiau reikalingi greit augančiam organizmui, kuriam būtinos greit įsisavinamos kaloringos maisto medžiagos. Asmeniui, turinčiam polinkį į tukimą, be abejo, reikia apriboti tokių kaloringų produktų vartojimą.
Stori žmonės su labai retomis išimtimis gyvena trumpiau, serga dažniau ir ilgiau. Negalima paneigti ir to, kad panašias bėdas patiria ir ploni, bet pikti ir nepakantūs ar depresiški žmonės. Ne veltui tiek bulimija, tiek anoreksija yra vidinės nedarnos požymis.
Pradėkime kelią žingsneliais į sveiką gyvenseną, kurios vieną pagrindinių dalių sudaro mityba.