Kodėl reikia sveikai maitintis ?

Su maistu žmogus gauna įvairių cheminių junginių. Vienus organizmas panaudoja ląstelės struktūriniams-funkciniams komponentams sudaryti, kitus – energijai gauti, dar kitus - medžiagų apykaitai reguliuoti. Labai svarbu, kad su maistu gautume visas gyvybiškai būtinas maisto medžiagas, kurių kiekis patenkintų organizmo poreikius. Antraip, dėl mitybos pažeidimų galima susirgti įvairiomis ligomis. Todėl mityba turi būti pilnavertė ir racionali. Baltymai, riebalai ir angliavandeniai yra trys pagrindinės sudedamosios maisto dalys. Riebalai turi daugiausia energijos, angliavandeniai ir baltymai taip pat turi atitinkamą energijos kiekį. Maisto racione be baltymų, angliavandenių ir riebalų turėtų būti apie 50 kitų maisto medžiagų: 8-10 aminorūgščių, 13 vitaminų, apie 20 mineralinių medžiagų, vanduo. Vanduo taip pat labai svarbus, nes visi medžiagų apykaitos procesai vyksta vandeninėje terpėje.Visas maisto medžiagas organizmas pratęs pasisavinti iš maisto, todėl kasdien būtina valgyti kiek galima įvairesnių šviežių ir vertingų maisto produktų.

ŽARNŲ NEPRAEINAMUMAS

Žarnų nepraeinamumas – tai būklė, kai sutrinka žarnų turinio slinkimas link išangės. Žarnų nepraeinamumas gali būti dinaminis (kai išnyksta žarnyno motorika) ir mechaninis (kai žarnyno turinio slinkimui trukdo kliūtis žarnose ar už jų ribų). Gali būti ūminis ir lėtinis.

Ligos priežastys

Žarnų nepraeinamumas yra kitų ligų komplikacija. Dažniau sergama mechaniniu žarnų nepraeinamumu. Jį gali sukelti žarnos spindyje esanti kliūtis (auglys, svetimkūnis, akmuo, patekęs iš tulžies pūslės šiai prakiurus, žarnos įsimovimas, žarnyno parazitai), žarnos susiaurėjimas dėl uždegimo, randų (pvz. sergant Krono liga), įgimtas žarnos užakimas, žarnų užsisukimas, įstrigusi išvarža, žarnos suspaudimas iš išorės dėl sąaugų, pilvo ertmės pūlinių ar auglių. Dažniausios plonosios žarnos nepraeinamumo priežastys – pilvo ertmės sąaugos (jos susidaro po pilvo operacijų, traumų, pilvaplėvės uždegimo) ir įstrigusios išvaržos, o storosios žarnos – augliai.Žymiai rečiau pasitaiko dinaminis žarnų nepraeinamumas, kuriam būdinga išnykusi žarnų motorika arba žarnos spazmas. Jis gali atsirasti po nugaros smegenų traumos ar ligos, pilvo operacijos, sutrikus žarnų kraujotakai, dėl kai kurių medikamentų (opijatų, morfijaus, anticholinerginių vaistų ir kt.), apsinuodijus švinu, esant kai kuriems medžiagų apykaitos sutrikimams (labai sumažėjęs kalio kiekis, diabetinė koma, ryškus inkstų funkcijos nepakankamumas ir kt.), dėl inkstų akmenligės priepuolio, stabligės, sepsio ir kt.

Simptomai

· Pykinimas
· Pilvo pūtimas
· Pilvo skausmas
· Vėmimas
· Dujų susilaikymas
· Išmatų susilaikymas

Ligos eiga

Pagrindinis žarnų nepraeinamumo simptomas yra skausmas, kuris iš pradžių būna priepuolinis, raižantis, ligai progresuojant tampa labai stipriu, pastoviu, išplinta po visą pilvą. Skausmas yra lydimas pykinimo ir vėmimo. Vemiama maistu, tulžimi, o kartais net ir žarnų turiniu (jei yra plonosios žarnos nepraeinamumas). Taip pat atsiranda dujų ir išmatų susilaikymas, pilvo pūtimas. Dujoms išėjus skausmas gali šiek tiek sumažėti. Kokia seka simptomai atsiras ir jų intensyvumas priklauso nuo to, kurioje žarnyno dalyje yra nepraeinamumas. Plonosios žarnos nepraeinamumui būdingas ankstyvas, dažnas ir gausus vėmimas, mažesnis pilvo išpūtimas, iš pradžių dujos gali išeiti. Storosios žarnos nepraeinamumui būdingas stiprus pilvo išpūtimas, dujų ir išmatų susilaikymas, ir tik vėliau atsiranda mažiau intensyvus vėmimas. Esant lėtiniam nepraeinamumui simptomai progresuoja pamažu, o sergant ūminiu – labai greitai. Po operacijos atsiradęs dinaminis žarnų nepraeinamumas praeina per kelias dienas. Pašalinus mechaninį žarnų nepraeinamumą sukėlusią priežastį ir jei nėra komplikacijų, žarnyno veikla taip pat greitai (per kelias dienas) pilnai atsistato.
Komplikacijos

Tai labai sunki liga, galinti sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Progresuojant nepraeinamumui, vystosi žarnos gangrena, žarna gali prakiurti ir sukelti pilvaplėvės uždegimą (peritonitą), šoką, sepsį. Dėl dažno ir stipraus vėmimo netenkama daug skysčių, sutrinka organizmo elektrolitų pusiausvyra, mažėja kraujospūdis ir taip pat vystosi šokas.

Tyrimai

Klausydamas pilvą gydytojas gali išgirsti labai intensyvią žarnų veiklą ties kliūtimi (jei yra mechaninis žarnų nepraeinamumas) ar visišką tylą (jei yra dinaminis ar užleistas mechaninis nepraeinamumas). Atlikus apžvalginę pilvo rentgenogramą matomi skysčių, susikaupusių žarnose ties kliūtimi, paviršiai. Taip pat gali būti atliekamas echoskopinis tyrimas, žarnyno tyrimas su kontrastu (jei nėra žarnos prakiurimo) – taip nustatoma kliūties vieta. Jei įtariamas storosios žarnos vėžys, atliekamas endoskopinis žarnyno ištyrimas.

Gydymas

Žarnų nepraeinamumas turi būti gydomas ligoninėje. Vemiant netenkama daug skysčių, todėl skiriamos lašinės infuzijos, koreguojami elektrolitų pusiausvyros sutrikimai. Atliekamos sifoninės klizmos, per į skrandį įkištą zondą atsiurbiamas žarnų turinys, plaunamas skrandis. Šiomis priemonėmis gydomas dinaminis žarnų nepraeinamumas. Esant mechaniniam nepraeinamumui, vien tokio gydymo dažniausiai nepakanka, todėl atliekama operacija, kurios metu šalinama nepraeinamumą sukėlusi kliūtis ir pakitusi žarna. Jei nepraeinamumas ūminis, operacija atliekama skubiai per pirmas valandas, o jei simptomai progresuoja pamažu, atliekami išsamesni tyrimai priežasčiai patikslinti (dažnai tai yra auglys) ir tik po to operuojama. Esant mechaniniam nepraeinamumui, yra didelė infekcinių komplikacijų rizika, todėl gydymui taip pat skiriami plataus spektro antibiotikai, dažniausiai keli (cefalosporinai, aminoglikozidai, linkozaminai ir kt.).

Patarimai

Iš anksto nuspėti, kad atsiras žarnų nepraeinamumas, negalima. Jei atsirado panašūs simptomai, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją, kadangi greičiausiai bus reikalingas operacinis gydymas. Uždelsus tai padaryti, atsiras komplikacijų ir gydymas bus žymiai sudėtingesnis.


Šaltinis: http://www.sveikas.lt/ligos_placiau2.asp?IID=172&id=21&id2=&linkID=

Gastritas

Gastritas-tai ūminis ar lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas, kai pažeista gleivinė parausta, paburksta, sunkesniais atvejais susidaro erozijos (gleivinės išopėjimas). Esant lėtiniam uždegimui, nyksta rūgštį gaminančios skrandžio liaukos ir gleivinė – vystosi gleivinės atrofija.

Ligos priežastys: Ūminį skrandžio uždegimą gali sukelti alkoholis, grubus, sunkiai virškinamas, aštrus maistas, apsinuodijimas maistu, kuriame yra toksinų gaminančių bakterijų (dažniausiai – salmonelių, stafilokokų), išgertos stiprios rūgštys ir šarmai. Neretai skrandžio uždegimą sukelia vaistai, ypač vartojami ilgą laiką, dažniausai – aspirinas, vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas ir kt.), hormoniniai ir priešvėžiniai medikamentai. Skrandžio uždegimas gali išsivystyti ir tuomet kai nėra tiesioginės skrandį veikiančios priežasties – po operacijų, traumų, nudegimų, esant ryškiam inkstų nepakankamumui. Tai susiję su medžiagų apykaitos ir kraujotakos sutrikimais.Lėtinį skrandžio uždegimą dažniausiai sukelia bakterija, vadinama Helicobacter pylori. Ja užsikrečiama per burną (per rankas, maistą). Be to, ši bakterija gali sukelti ne tik lėtinį, bet ir ūminį gastritą. Žymiai rečiau lėtinis gastritas atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimo, kai organizme gaminamos medžiagos, naikinančios skrandžio ląsteles (autoantikūnai) – vystosi lėtinis autoimuninis gastritas. Kartais lėtinį uždegimą sukelia nuolat į skrandį patenkanti tulžis (dažnai po skrandžio operacijų).

Paplitimas Lietuvoje: ūminis gastritas Lietuvoje yra paplitęs maždaug apie 85%.

Simptomai:

v Pykinimas
v Apetito stoka
v Bendras silpnumas
v Karščiavimas
v Pilvo skausmas
v Vėmimas
v Pilnumo pojūtis skrandyje
v Nemalonus skonis burnoje

Ligos eiga: Patekus žalingoms medžiagoms į skrandį, paprastai po 4-8 valandų ligoniui atsiranda pilnumo, sunkumo, nevirškinimo jausmas skrandyje. Ligonį pykina, išsivėmus palengvėja. Neretai skauda pilvą – skausmas dažniausiai maudžiantis, atsirandantis pavalgius. Ūminio skrandžio uždegimo eiga dažniausiai nesunki, pasveikstama per 3-4 dienas. Išgėrus stiprių rūgščių ar šarmų, dažnai būna komplikacijų, nuo kurių priklauso sveikimas. Jei žalingų medžiagų vėl patenka į skrandį arba nesilaikoma mitybos higienos, gastritis gali pereiti į lėtinį. Esant lėtiniam uždegimui, simptomų gali nebūti arba jie mažai išreikšti, tačiau ilgainiui atsiranda funkcinių skrandžio veiklos sutrikimų, vėliau gleivinės distrofinių ir uždegiminių pakitimų, dar vėliau pažeidžiamos skrandžio liaukos, kurios palaipsniui atrofuojasi. Todėl, sergant lėtiniu gastritu, gali labai sumažėti arba padidėti skrandžio sulčių rūgštingumas. Paprastai pavalgius po 30-40 min. ligoniui pradeda skaudėti viršutinę pilvo dalį, jį pykina, jis raugėja, užkietėja viduriai. Sumažėja apetitas, burnoje atsiranda nemalonus skonis. Ilgai sergantis ligonis suliesėja, jam prasideda mažakraujystė.

Sveiki dantys

Rūpestinga dantų priežiūra gali išsaugoti sveikus ir gražius dantis iki gilios senatvės. Jei dantis vienąkart jau pažeistas, nors ir gali būti "sutaisytas" ar pakeistas dirbtinėmis medžiagomis, tačiau jis jau niekada nebebus visiškai sveikas. Taip pat ir implantas negali lygiaverčiai pakeisti tikro natūralaus danties. Todėl labai svarbu, jau dabar rūpintis dantimis ir užkirsti kelią jų ligoms, vietoj to, kai susirūpinama tik tada, kai dantys jau pažeisti.Dažniausi dantų pažeidimai yra parodontitas ir kariesas. Abejus sukelia bakterijos, kurios natūraliai gyvena žmogaus burnos ertmėje. Vienos bakterijos gamina rūgštis iš esančio maiste cukraus, kuris lieka tarp dantų kaip maisto likutis. Šios rūgštys tirpdo dantų emalio mineralines medžiagas. Kuo dažniau pasigamina tokių rūgščių ir kuo ilgiau jos veikia, tuo greičiau kaip pasekmė dantyje atsiranda “skylė” – kariesas.

Svarbiausios dantų priežiūros taisyklės:

▪ Dantis reikia valyti bent po pagrindinių valgymų ir ne trumpiau kaip 3 minutes.▪ Po 2-3 mėn. šepetėlį pakeiskite nauju.▪ Dantų pastoje turėtų būti fluoro ir neturėtų būti abrazyvinių medžiagų (balinančios pastos).▪ Visavertė dantų priežiūra neapsieina be dantų siūlų ir specialaus skalavimo skysčio.▪ Cukraus turintys užkandžiai skatina karieso atsiradimą. Dėmesio: tiek jogurtas ar dribsniai, kiek ir saldinti gėrimai, gali turėti daug cukraus.▪ Becukrę kramtomąją gumą geriausia kramtyti iškart po smaguriavimo saldumynais apie 20 min. Tai atitolina karieso atsiradimą.▪ Du kartus per metus dantis reikia profilaktiškai pasitikrinti pas dantų gydytoją.

Nagai ir rankos

Nagai – svarbi apsauga, dengianti pirštų galiukuose esančias nervines ląsteles. Tačiau nežiūrint tvirtesnės jų sudėties, nagai tėra odos sluoksnis, sudarytas iš proteinų, vadinamų keratinu, ir mineralų.Sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas padeda išsaugoti sveikus, tvirtus ir gražius nagus.Gražiems nagams reikia pakankamai vitamino A, kurio gausu morkose ir žaliose lapinėse daržovėse bei vitaminų B, kurie randami daugelyje gyvulinių ir augalinių produktų.Nepamirškite ir sveikųjų riebalų, kurių gausu alyvuogių aliejuje, avokaduose bei žuvų taukuose. Šiuose produktuose esančios medžiagos suteikia nagams sveiko spindesio.Nagus sutvirtinti padeda žele ir dumbliai, turintys silicio, cinko ir vitamino B. O kasdien išgėrusios šviežių morkų sulčių, aprūpinsite organizmą kalciu ir fosforu. Tai puikus mineralų derinys tvirtiems nagams.Nebloga alternatyva – įvairūs maisto papildai, kurie dažniausiai būna skirti odai, plaukams ir nagams stiprinti.

GLIUKOZĖ

Gliukozė – gerai organizmo įsisavinamas angliavandenis. Tai balta skaidri kristalinė medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje. Jos molekules jungia daug vandenilinių jungčių, todėl kaitinama gliukozė nevirsta dujomis, o skyla.

Funkcija
Viena iš dviejų svarbiausių gliukozės funkcijų gyvuose organizmuose – aprūpinti juos energija. Gliukozė susidaro fotosintezės metu iš CO2 ir H2O, panaudojant Saulės energiją, kuri lyg „užkonservuojama“ šioje medžiagoje. Gliukozei oksiduojantis (tai vyksta laipsniškai), ta energija išsiskiria ir suvartojama gyvybiniuose procesuose. Galutiniai oksidacijos procesai yra CO2 ir H2O (kaip ir degimo):
C6H12O6 + 6O2 → 6CO2 + 6H2O
Gliukozė – daugelio gyvam organizmui būtinų junginių pradinė medžiaga. Tai antra svarbi jos biocheminė funkcija. Veikiama fermentų, kuriuos gamina mikroorganizmai, gliukozė gali pradėti rūgti (tai labai sudėtinga reakcijų grandinė, kurios gale susidaro paprastesnes medžiagos), pavyzdžiui:
Alkoholinis rūgimas:
C6H12O6 → 2C2H5OH + 2CO2

Struktūra
Kaip buvo nustatyta D-gliukozės struktūra? Pirmiausia iš elementų analizės paaiškėjo paprasčiausia jos formulė CH2O. Paskui buvo apskaičiuota santykinė molekulinė masė – ji lygi 180; iš to seka, jog molekulinė gliukozės formulė (CH2O)6 arba C6H12O6. Tokios sudėties molekulėje turi būti arba viena dviguba jungtis (C=С arba C=O), arba vienas ciklas, nes joje dviem vandenilio atomais mažiau negu atitinkamame sočiame junginyje (C6H14O6). Gliukozė rodo „sidabro veidrodžio“ reakciją, taigi joje yra aldehidinė grupė. Gliukozei saveikaujant su vario (II) hidroksidu, esant šarmų, susidaro tamsiai melynas tirpalas – vadinasi medžiaga yra polihidroksilis alkoholis. Kitų funkcinių grupių gliukozėje nerasta. Redukuojant ją vandeniliu ant platinos (20ºC temperatūroje), susidaro šešiahidroksilis alkoholis C6H14O6 (sorbitas). Tai reiškia, jog gliukozė turi šesių anglies atomų skeletą ir penkias hidroksilo grupes prie skirtingų anglies atomų. Keliais skirtingais metodais (pavyzdžiui, oksiduojant gliukozę azoto rūgštimi) įrodyta, kad anglies skeletas yra nešakotas. Vėliau buvo nustatyta ir erdvinė konfiguracija prie visu keturių asimetrinių anglies atomų.
Tolesni tyrimai parodė, jog dažniausiai gliukozė būna ciklinio pusacetalio formos. Jam susidarant, „buvęs karbonilinis“ anglies atomas tampa asimetriškas, ir atsiranda du nauji izomerai, vadinami α ir β formomis. Vandenilineme tirpale abi formos yra pusiausvyros ir virsta viena kita per atvirą – aldehidinę –formą:

Obuolys

Obuolyje yra 3-5 lizdai ir 2-3 sėklomis lizde. Vaisiaus luobelė labai plona, minkštimas sultingas, be sukietėjusių ląstelių.
Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai.Medicinos knygose rašoma, kad tiems, kurie kasdien valgo obuolius, kraujyje sumažėja cholesterolio.
Obuolių marmelade daug pektinų, todėl jį patartina valgyti žmonėms, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, nes pektinai absorbuoja medžiagų apykaitoje ir virškinant susidariusias toksines medžiagas bei sunkiuosius metalus (gyvsidabrį, kadmį, kobaltą, šviną).
Pasitarus su gydytoju obuoliais galima gydyti ir virškinamojo trakto ligas, švieži tarkuoti obuoliai valgytini viduriuojant, jais gydomas ūmus ir lėtinis storosios žarnos uždegimas.